Naudodamas zodi kopija, nenorejau pasakyti, kad Gillan nukopjavo tiketinai savo(nes siuo kurinio koveriu pabaigia savo kartu Immoni 2012m. abumo Who Cares 1-a dali) kurini, geriau butu tikes zodis panasus. As neturiu muzikinio issilavinimo ir nesu muzikologas, todel negaliu ir nesistengiu taip giliai ir detaliai kapstytis kuriniuose kaip jus. As vadovaujuosi savo kaip klasytojo patirtimi(turiu daugiau kaip 650 originaliu CD) ir minimalia klausa, todel apie kuriniu panasuma sprendziu pagal ju strukturos, ritmikos, akordu panasumus ir nuomone susidarau dazniausiai jau pirma kurinio minute arba pirmu susidariusiu ispudziu ir veliau nesuku galvos ar kitiems mano nuomone suprantama, bet kitu nuomone tuo labiau priesinga buna idomi. Del sio kurinio detaliu tikkriausiai jus teisus, bet paziukekit i kurini kaip i impresionistini paveiksla, t.y. is toli, kad matytute bendra vaizda, visuma, o ne atskiras detales.Pries daug metu po pirmuju sio kurinio akordu susidariau nuomone, kad kurinys  purpliskas ir nuo to laiko nuomone nepakito nors si albuma nusipirkau ir daznai klausau del born again mane labiausiai vezancio gabalo.Tiesa tada purplisku del vieno Hot Line pavadinau albuma, turiu pripazinti - tai visiskas bredas. Tai tiek.Atakyti - nebutina, nebent - glaustai.

Tiesa, jeigu klauset, Who Cares dviguba albuma tai butu idomu suzinoti jusu nuomone.Mano galva - pirmas diskas puikus su geru akustiniu kuriniu, o antras - po 3-ju stipriu kuriniu seka niekelis, po to bliuzo, kantri, Gillan pasakoriaus, animaliska, o pabaigai purpliska su Lordo velykomis.O ka jus girdejote. 

Aš esu didelis šios dainos fanas (kaip ir minėjau žemiau prieš, neįtikėtina, jau 12 metų), girdėjau ją turbūt triženklį skaičių kartų, bet niekada gyvenime man nešovė į galvą, kad ji yra panaši Smoke On The Water.

Bet galimai, kad jau esu išprovokuotas apie tai susimąstyti, galiu įžvelgti du panašumus, iš kurių vienas yra truputį pritemptas. Tai pirmasis, tikras panašumas: gitaros rifas. Jis panašus savo tonu, jis taip pat gan žemam registre, visi akordai yra jėgos akordai ir nėra jokio melodinio motyvo virš jų.

Antras, pritemptasis: Gillan'as. Jis sukuria iliuziją, kad tai panašus, nes girdime tą patį dainininką su tikrai unikaliu tembru. Tačiau atlikimo technika, mano manymu, yra labai skirtinga. Smoke On The Water dainoje Ian'as dainuoja gan švariai, bet yra atskirų momentų, kur jis biški labiau patempia stygas, bet bliuziniu vokalo stiliumi. Hot Line Gillan'as nusižengia apskritai bet kokioms švaraus vokalo technikom, jis tempia iki neįtikėtinai aukšto registro, net jei tai beveik visada pavyksta nešvariai. Jo vokalas čia yra daug artimesnis roko stilistikai, o ne bliuzo. Aš turiu nuojautą, kad šiame albume Gillan'as buvo gan įkvėptas Rob'o Halford'o. Kas yra įdomu, nes iki tol galėjom sakyti, kad verčiau situacija yra atvirkščia – Halford'as įkvėptas Gillan'o. Panašu, kad 9-ajame dešimtmetyje abu jau keitėsi vienas kito patirtimis. 

Toliau vien tik skirtumai. Ward'o būgnavimas kupinas palyginus žemiškas, snare'as bene visiškai dominuoja prieš hi-hat'ą (kurio garsą dėl specifinės albumo produkcijos iš tikrųjų gan sunku suvokti), stilistiškai labai rokiškas būgnavimas. Paice'as tuo tarpu ekstensyviai naudoja hi-hat'ą Smoke On The Water. Ir Paice'o fill'uose akivaizdžiai jaučiasi kiek ankstesnės būgnavimo kultūros, labiau atėjusios iš bliuzo ar net ritmenbliuzo. Glover'io bosavimui Smoke On The Water atsiveria platesni vandenys (bliuzinė dainos natūra ir lėtesnis tempas tam atveria galimybes). Butler'is Hot Line lieka iš esmės išskirtinai antram plane, ne tokia išlendanti į priekį.

Harmonijos klausimu dainos turi šiokių tokių panašumų, bet manau, kad skirtumai čia gajesni. Jos turi panašumą tokį, kad abiejų dainų posmai yra iš esmės dviejų akordų, o priedainiai trijų akordų, bet tą turbūt būtų galima pasakyti apie tūkstančius kitų roko dainų. Bet Hot Line pagrindinis rifas yra tiesiog vadovėlinis dviejų akordų, besiskiriančių per kvartą, pavyzdys. Kvarta turi savotiškai rimtą, žemišką skambesį, kietesnį nei skaidri ir harmoninga kvinta. Smoke On The Water išvis būtų beveik vieno akordo, jei ne vieno 2/4 takto nusileidimas per sekundą žemyn. Sekunda toks keistesnis, ne toks atviras, labiau intriguojantis, disonuojantis intervalas (gal net todėl Smoke On The Water skamba kiek subtiliau, o Hot Line – metališkiau). Kita vertus, Hot Line priedainis ♭II-iv-i, o Smoke On The Water: IV-♭II-i. Atrodo labai panašūs akordai, bet yra subtilumų. Iš vienos pusės, Hot Line aukščiausią iv akordą turi viduryje – priedainis dėl to gali suskambėti labiau vingiuotai nei žemyn tonais besileidžiantis Smoke On The Water priedainis. Kitas, galbūt tik rimtiems muzikos teoretikams ir ne mums, paprastiems mirtingiesiems, įdomus momentas: kadangi Hot Line ketvirtas laipsnis yra minorinis (iv), Hot Line priedainis yra fryginėj dermėj (mano pačioj mėgstamiausioj dermėj). O Smoke On The Water nėra jokioj dermėj, nes nėra tokios dermės, kuri tarpusavyje derina i, ♭II ir mažorinį IV. Apibendrinant, Hot Line priedainis yra diatoninis, o Smoke On The Water – chromatinis. Mūsų ausis teoriškai turėtų būti labiau linkusi prie daug labiau pasaulyje (ypač vakarietiškame) paplitusios diatoninės muzikos, kur garsų skalę stengiamasi dalinti kiek įmanoma lygesniais intervalais, siekiant išgauti maksimaliai harmoninius, ausiai patrauklius garsus. Bet kad ir chromatinės muzikos mes girdime nemažai, tai aš nežinau, ar mums, paprastų mirtingųjų ausiai kažką reiškia vienas modalinis neatitikimas Smoke On The Water priedainyje. Bet mano subjektyvus įspūdis, kad priedainiai neskamba panašiai. Na dar galima paminėti, kad harmoniškai Hot Line turi daugiau turinio, nes bridžo sekcija turi visai naujų dainoj negirdėtų tonų, o gitaros solo sekcija pereina į visai naują tonaciją. Beje, tą pačią minorinę G, kurioj yra ir Smoke On The Water, tai jei kas harmonijos atžvilgiu ir galėtų būti panašu į Smoke On The Water, tai gitaros solo skambesys.

Na, galiausiai, visi šitie elementai apsijungia tokiu būdu, kad nepaisant abiejų dainų minoriškumo, Smoke On The Water skamba kažkaip šilčiau (bliuzo įtakos duoda savo), o Hot Line – tamsiau, šiurkščiui, metališkiau. Atmosferos gan skirtingos ir tai turbūt man yra svarbiausias skirtumas tarp šių dainų, kartu apjungiantis ir iki tol paminėtus smulkesnius skirtumus.

Verdiktas: dainos ne itin panašios ir tuo labiau ne kopijos.

P.S. dėkui už išprovokavimą, man labai patiko su savo diletantiškom muzikos teorijos žiniom vartyti šitų dviejų dainų akordus ir juos lyginti. Kartais labai smagu bent jau pabandyti suprasti subjektyviai patiriamus įspūdžius naudojant objektyvią (faktinę) informaciją. 

Siame gabale tiesiog kyso Deep Purplu ausys, viskas cia yra Smoke on the water - kopija, bet gabalas 10 balu.