Tą rudenį aš vis užuodžiu lietuje.
Tušti namai, girdi?
Šešėliai bunda tyliai.
Tai Jis - angelo pavidalu naktimis
šukuoja plaukus mano sapnuose švelniai.

Man sakė angelai
Jie matė, tu meldies.
Prisimeni, žudei?
Švelniai, tyliai, lengvai.
Meldžiuosi dangui nors mane iš ten išvarys.
Ar dar nubusiu po nakties šitos, pasakyk.


Aš viską noriu pamiršti
atsukti laiką atgal ir vėl gyvent
dvi širdys šaltos ir akys užmerktos
jaučiu, ši laisvė netikra.
Aš pasistengsiu priminti
apie save tau bet kur it bet kada.
Nes tavo akys atmerktos naktim
mano mirusią sielą džiugina.


Saldi akimirka, jaučiu tave arti.
Pašiurpusi oda, tokia man patinki.
Meldžiuosi rytui, nors niekas nepasikeis.
Mes likom dviese paslapty šitoj,
jau išeik..


Aš viską noriu pamiršti
atsukti laiką atgal ir vėl gyvent
dvi širdys šaltos ir akys užmerktos
jaučiu, ši laisvė netikra.
Aš pasistengsiu priminti
apie save tau bet kur it bet kada.
Nes tavo akys atmerktos naktim
mano mirusią sielą džiugina.