Supratau, kad per mažai žinau Styx. Po šios dainos išklausymo nebedrįstu kvestionuoti prie jų lipdomos progrokerių etiketės. Vidurinė instrumentinė dalis kuria tokį absoliučiai gryną didybės jausmą, lygiai kaip ir Supertramp - Crime of the Century. Hardrokiškumo ir sintezatorinio skambesio sintezė šiek tiek dvelkia Kansas stiliumi, kai kurie instrumentiniai momentai mane nuneša iki pat puikaus Barclay James Harvest debiutinio albumo kūrinio Dark Now My Sky, dainos bendra atmosfera labai asocijuojasi su Renaissance kūryba - taigi, visos keturios kilusios asociacijos yra grynai iš progresyviojo roko. 10 balų ir garantija, kad nustosiu sakyti teiginį, kad Styx progresyvumas prasimuša tik tam tikrais momentais. Šioje dainoje progresyvumas yra ištisinis ir grynas.