Vienas vyraujantis motyvas ramumo jūroje. Tai padrąsinantis refrenas ir su No Quarter tuo tiek tėra bendro. Mane momentaliai papirko tas labai ryškus ir daug žadantis vilties žiburys. "Noubodaus kalimo" fone lyg iš po žemių išaugantis melodingas guodžiantis ketureilis karts nuo karto primena, kad visad atsiras lšeitis.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
4Blackberry savo komentaru greičiausiai pasakė tą dalyką, kurį ir aš pastebiu klausydamas šio kūrinio, tik kiek kitokioje formoje. Nepaisant kvintilijono muzikinių kompozicinių skirtumų, man atmosfera šis kūrinys žiauriai neša į Led Zeppelin - No Quarter. Žinoma, To You I Give negali lygintis iš techninės pusės su tokiu monstru kaip No Quarter, o bet tačiau juos, matyt, mano pasąmonėje sieja tas pats ramumos jausmas, kurį čia mini 4Blakcberry. Ir nėra jau šis kūrinys toks nuobodus, nors žinoma, vyrauja viena muzikinė tema. Ir net jei būtų nuobodus, tai tada man įdomu, kaip post-rokas kaip muzikinis stilius gali būti toks gajus šiandieninėje roko scenoje, juk jis stačiai monotoniškas?
2019 m. sausio 2 d. 14:31:49
Vienas vyraujantis motyvas ramumo jūroje. Tai padrąsinantis refrenas ir su No Quarter tuo tiek tėra bendro. Mane momentaliai papirko tas labai ryškus ir daug žadantis vilties žiburys. "Noubodaus kalimo" fone lyg iš po žemių išaugantis melodingas guodžiantis ketureilis karts nuo karto primena, kad visad atsiras lšeitis.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2018 m. lapkričio 26 d. 06:23:20
4Blackberry savo komentaru greičiausiai pasakė tą dalyką, kurį ir aš pastebiu klausydamas šio kūrinio, tik kiek kitokioje formoje. Nepaisant kvintilijono muzikinių kompozicinių skirtumų, man atmosfera šis kūrinys žiauriai neša į Led Zeppelin - No Quarter. Žinoma, To You I Give negali lygintis iš techninės pusės su tokiu monstru kaip No Quarter, o bet tačiau juos, matyt, mano pasąmonėje sieja tas pats ramumos jausmas, kurį čia mini 4Blakcberry. Ir nėra jau šis kūrinys toks nuobodus, nors žinoma, vyrauja viena muzikinė tema. Ir net jei būtų nuobodus, tai tada man įdomu, kaip post-rokas kaip muzikinis stilius gali būti toks gajus šiandieninėje roko scenoje, juk jis stačiai monotoniškas?
Už tą puikią atmosferą parašau visus 9 balus.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2018 m. lapkričio 25 d. 21:40:28
Muzikaliai gal kiek ir nuobodu, tačiau tai yra toks ramus, relaxing kūrinys, kurio klausytis tikrai galima kai kada.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. lapkričio 18 d. 12:05:04
Nuobodus kalimas :)