Nėra nieko panašaus į pasaulį
Kuriame gyvenu, kuriame gyvenu
Nėra nieko panašaus į tą kelią
Kuriuo kasdieną einu, aš kasdieną einu
Kas pasakys man kodėl dairausi į dangų
Kas pasakys man kodėl jaučiuosi keistai

Kai debesys virš miesto stogų
Pakimba kai nelieka bėdų
Aš noriu juos visus susirinkt
Aš noriu juos visus apkabint
Ir savo mintyse pasilikt

Nėra nieko tobulesnio už rytą
Kai atvėrus duris, kai pakėlus akis
Matau danguje plasnojantį rūką
Jis užvaldo mintis, jis užvaldo mintis

Kas pasakys man kodėl dairausi į dangų
Kas pasakys man kodėl jaučiuosi keistai

Kai debesys virš miesto stogų
Pakimba kai nelieka bėdų
Aš noriu juos visus susirinkt
Aš noriu juos visus apkabint
Ir savo mintyse pasilikt

Kai debesys virš miesto stogų
Pakimba kai nelieka bėdų
Aš noriu juos visus susirinkt
Aš noriu juos visus apkabint
Ir savo mintyse pasilikt

Ir savo mintyse pasilikt