Akis įsmeigę, rankas ištiesę,
Apakę savo šviesa,
Eina ir eina žmonės į tiesą,
Nors patys — yra tiesa.

Patys ją nešasi savo kūne,
Žino — nežino — vis tiek.
Patys sau supila naują viršūnę,
Kad būtų ko siekt.

Eikite, eikite, eikit, žmonės,
Eikit protinga minia.
šitoj žmogaus ir tiesos kelionėj
Kažkur jūs rasit mane.

Saulė po kojom tekės ir leisis,
Viskas bus kelyje.
Paskui saulę eisi ir eisi,
Rankom sukdamas ją.

Vakaras aukštą laužą kūrena,
Degina tavo stabus.
Tik vieną kartą perėjai sceną —
Aplodismentų nebus.