Vakar aš sapnavau, kad per upę brendu
Ir giliam vandenį savo meilę skandinu.
Plaukia valtis upe be tavęs ir manęs
Tarp uolėtų krantų vieniša kaip ir tu.

Aš gėlė vandenų, aukso žiedą metu,
Gal surasi jį tu, tarp uolėtos upės krantų.
Man nereikia žiedų, noriu būti kartu,
Bet ryte pabundu ir nelieka sapnų.


Gaila, gaila, man gaila
Tos nuskendusios meilės.
Gaila, gaila, man gaila
Nemiegotų naktų.
Gaila, gaila, man gaila
Tavo laikas jau baigės.
Gaila, gaila, man gaila,
Paieškosiu kitų.
Gaila, gaila, man gaila
Gaila, gaila, man gaila
Gaila, gaila, man gaila
Gaila, gaila, man gaila...


Šiąnakt vėl sapnavau, kad į kalną lipau
Tokio kalno stataus niekur aš daugiau nemačiau.
Pajutau, kad sunku, užsidėjau sparnus,
Pakilau virš kalnų, paieškot kurgi tu.

Iš aukštybių juodų aukso žiedą metu
Gal surasi jį tu tarp slidžiausių stiklo kalnų.
Man nereikia žiedų, noriu būti kartu,
Bet ryte pabundu ir nelieka sapnų.


Gaila, gaila, man gaila
Tos nuskendusios meilės.
Gaila, gaila, man gaila
Nemiegotų naktų.
Gaila, gaila, man gaila
Tavo laikas jau baigės.
Gaila, gaila, man gaila,
Paieškosiu kitų.
Gaila, gaila, man gaila
Gaila, gaila, man gaila
Gaila, gaila, man gaila
Gaila, gaila, man gaila...