Soon an angel's leaving
They're ruled by laws of gravity
Soon this door is closing
And you'll never know unless you go
No, you'll never know if you won't go
wishing well of wonders
Glitter box of dreams
Inside lie bitter pills
You know I never wanted
To sing for your lover
But the angels sang of love
And outside the night was falling
fly - fiery angels kiss the sky
Won't you shine your light down on me
Fly - through the blazing cosmic eye
No, you'll never know if you won't go
eleven ways to lose your mind
Seven ways to shine
Four doors that may take you in
One that's closed behind
I should have seen you leaving
But I never thought you'd go
No, I never thought you'd walk away
it's getting dark, too dark to see
And angel's a long time gone
Too many things I can't combine
With logic reason
How can I tell the black from white
If all is black and blue?
God knows where I'm going
When the keeper waves me through...
Užteko vienos perklausos, kad nuo šios dainos pasijusčiau kaip Rojuje. Išties daina be priekaištų. Labiausiai patinka vietos, kuriose bosas persipina su sintezatoriumi ir sukuria tokį mistiškai patrauklų skambesį.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
Šito kūrinio paklausęs prieš kelias dienas tiesiog išvirtau iš klumpių. Post-rokiška įžanga žadėjo man kažką dviprasmiško, bet po to, kai įstojo krimsoniškas bosas, iškart savo kritišką nuomonę nukišau į tam tikrą vietą. O melotrono vaidmuo aktyviosiose dalyse yra nerealus. Jo skambesys šiai grupei tikrai yra raktas. Kaip ir tas sunkus bosas. Kūrinys kol kas užima pirmą vietą šios grupės repertuare, bet perklausęs kol kas esu tik kokią dešimtį kūrinių, didžioji dauguma iš debiutinio "Vemod", kur post-roko yra šiek tiek daugiau nei tokiuose albumuose kaip "Gravity" ar "From Within", kuriuos pavadinčiau savo mėgstamiausiais net neklausęs visų, o tik porą kūrinių.
2015 m. gruodžio 30 d. 22:56:47
Užteko vienos perklausos, kad nuo šios dainos pasijusčiau kaip Rojuje. Išties daina be priekaištų. Labiausiai patinka vietos, kuriose bosas persipina su sintezatoriumi ir sukuria tokį mistiškai patrauklų skambesį.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2014 m. lapkričio 30 d. 14:09:32
Šito kūrinio paklausęs prieš kelias dienas tiesiog išvirtau iš klumpių. Post-rokiška įžanga žadėjo man kažką dviprasmiško, bet po to, kai įstojo krimsoniškas bosas, iškart savo kritišką nuomonę nukišau į tam tikrą vietą. O melotrono vaidmuo aktyviosiose dalyse yra nerealus. Jo skambesys šiai grupei tikrai yra raktas. Kaip ir tas sunkus bosas. Kūrinys kol kas užima pirmą vietą šios grupės repertuare, bet perklausęs kol kas esu tik kokią dešimtį kūrinių, didžioji dauguma iš debiutinio "Vemod", kur post-roko yra šiek tiek daugiau nei tokiuose albumuose kaip "Gravity" ar "From Within", kuriuos pavadinčiau savo mėgstamiausiais net neklausęs visų, o tik porą kūrinių.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas