Visą naktį man girdėjos žingsniai,
Tavo žingsniai, eisena jauna,
Žingsniai, sakantys, kad pasiilgai,
Bet kad tu jau ne vienui viena.
Visą naktį jie lyg varpo dūžiai,
Skaudūs dūžiai, aidi ausyse,
Visą naktį, ilgą tamsią naktį,
Vėjui šniokščiant liepų šakose.
O ryte nutilo tavo žingsniai,
Lyg akis atvėriau langines,
Pamačiau aš savo liūdną saulę,
Kaip ir tu, ji tolo nuo manęs.
O ryte nutilo tavo žingsniai,
Lyg akis atvėriau langines...
Visą naktį man girdėjos žingsniai,
Tavo žingsniai, eisena jauna,
Žingsniai, sakantys, kad pasiilgai,
Bet kad tu jau ne vienui viena.
O ryte nutilo tavo žingsniai,
Lyg akis atvėriau langines,
Pamačiau aš savo liūdną saulę,
Kaip ir tu ji tolo nuo manęs. (5 kartus)
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal
2015 m. rugpjūčio 28 d. 21:39:20
Ech, išgirdau šiandien per Classic rock FM ir nostalgija užplaukė... Viena gražiausių lietuviškų roko baladžių.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.