That humiliating arbitrary adjudicator
Your cruelty builds in an endless cycle of decrepitude
Skin slackens with each passing seconds
Flesh weakens and softens
Bones stiffen in agony
Dreams dissolve
Hopes slough
A blackened pulp of deepest despair
A mind enfeebled and afraid
Gazes back upon a path of waste and regret
Gazes ahead only to t he cold and the empty
All will fall
All will fail
All will fall
All will fail
And so with each heavy, broken-backed step I inch closer to my reckoning
Sinews stiff, sloughing, sagging
Resonating with slow decay like catgut strings
Draped across a stave of rotting timber
The cathedral looms... Tearing, oppressive, stentorian
Cries once echoed in the chapels of cold stone
Where cowled figures dripped with feverish piety
And candles of reverence flickered in the torpid darkness of unanswered prayers
Stoic monolith that bleeds black redemption
Onyx shroud shed like skin
Penance driven into the maw of the soil
Stygian crust that chokes on the carcasses of the forgotten
There is no room here
Suffocation... Rejection...
A hopeless soul slithers in vapid vestibules
Echoes
Silhouettes
Fading notions of what once breathed false proclamations
Granite shaped by the echoes of supplication
Myriad visages gaze in judgement
A solemn phalanx stands as one
One singular totem of accusation
Choral, somnolent striking the marrow
Of a soul laced with corrosive regret
Guilty - Pathetic - Cringing
Crushed by stone
Withering within the inquisition cloisters
The last shreds of waning hope thus scatter
I cannot see what lurks within these sepulchral shadows
Emanating whispers of a thousand past condemnations
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
Man reiktų kažkada pradėt santykius su Wings. Visuomet Wings turėjau omeny kaip mane labiau dominantį projektą negu patys bitlai, bet vis kažkur kitur dėmesys nukrypsta. Bet neabejoju, jog Wings kataloge rasčiau nemažai ką sau artimo.
Kažin ar uždėjus šauktuką pavadinime pasitaisytų. Nes šauktukas ir turėtų būti pagal viską. O gal jis buvo išimtas su priežastim... Hm, įdomus mistinis detektyvas.
Šitas yra labai geras, made my day Įdomu tai, kad tikroje albumo nuorodoje yra brūkšnelis prieš "Help". Toks jausmas, kad kažkas bandė taisyti šitą situaciją ir nesugalvojo nieko geriau kaip įterpti brūkšniuką Arba labai keistas netyčiukas.