1900 naktų ant aukšto kalno lauksim
1900 naktų tave negrįžusį mes šauksim
1900 naktų ilgesiu žieduotą paukštį leisim
1900 naktų ant kalno ratais eisim

o naktys grublėtos slenka per odą, skverbias kaip ylos
o tu, kur padėtas, ko nesirodai, ko neprabyli?
o naktys kaip paukščiai - susuka lizdą, grįžt nebenori
ir tu šitaip baukščiai saulėm sublizgęs man būti nustoji

1900 naktų kamienuos ąžuolų budėsim
1900 naktų sudrengsim, suavėsim
1900 naktų nesėsim, neakėsim
visos naktys 19 šimtų dirvonuos išsimėtys

o naktys grublėtos slenka per odą, skverbias kaip ylos
o tu, pažadėtas, vis nesirodai, vis neprabyli
o naktys kaip paukščiai - susuka lizdą medį pamilę
ir tu šitaip baukščiai tampi atsiskyręs

po 1900 naktų sutrūks tinklainių stygos
išbluks garsai iš šimto pažadų,
suplėks su kraičiais skrynios
po 1900 naktų tu vėju grįždamas šypsosies
ant rankų akmenuotų ir pilkų mane nuo žemės atsijosi

o naktys grublėtos paukščius jau išbaidė ir rasą sugėrė
o tu, pažadėtas, prie mano kraičio ganai savo bėrį
o naktys grublėtos į patalą lenda, grumias dėl vietos
o tu, pažadėtas, dabar čia vienvaldis, dabar čia mylėtas