Iron-clad feather-feet pounding the dust
An October's day, towards evening
Sweat embossed veins standing proud to the plough
Salt on a deep chest seasoning
Last of the line at an honest day's toil
Turning the deep sod under
Flint at the fetlock, chasing the bone
Flies at the nostrils plunder.
The Suffolk, the Clydesdale, the Percheron vie
with the Shire on his feathers floating
Hauling soft timber into the dusk
to bed on a warm straw coating.
Heavy Horses, move the land under me
Behind the plough gliding --- slipping and sliding free
Now you're down to the few
And there's no work to do
The tractor's on its way.
Let me find you a filly for your proud stallion seed
to keep the old line going.
And we'll stand you abreast at the back of the wood
behind the young trees growing
To hide you from eyes that mock at your girth,
and your eighteen hands at the shoulder
And one day when the oil barons have all dripped dry
and the nights are seen to draw colder
They'll beg for your strength, your gentle power
your noble grace and your bearing
And you'll strain once again to the sound of the gulls
in the wake of the deep plough, sharing.
Standing like tanks on the brow of the hill
Up into the cold wind facing
In stiff battle harness, chained to the world
Against the low sun racing
Bring me a wheel of oaken wood
A rein of polished leather
A Heavy Horse and a tumbling sky
Brewing heavy weather.
Bring a song for the evening
Clean brass to flash the dawn
across these acres glistening
like dew on a carpet lawn
In these dark towns folk lie sleeping
as the heavy horses thunder by
to wake the dying city
with the living horseman's cry
At once the old hands quicken ---
bring pick and wisp and curry comb ---
thrill to the sound of all
the heavy horses coming home.
Kaustytos kanopos žemę trempia.
Spalio diena, vakarėja.
Prakaitu žvilga venos, prieš plūgą pampsta,
krūtinė nuo druskų sūrėja.
Paskutinis giminėje sąžiningas darbštuolis
storą velėną verčia.
Akmenys į čiurnas vis taikosi uoliai
ir šnervės nuo musių kenčia.
Safolkai, Klaidsdeilai bei Peršeronai
su Šairais varžosi dėl garbės.
Tampo rąstus ligi pat sutemos,
kol ant šiltų pakratų bluostą sudės.
Sudrebinkite žemę po manimi, Sunkieji Arkliai
iš paskos plūgui čiuožiant ir slystant laisvai.
Kiek jūsų belikę,
be darbo stovit dyki.
Traktoriai keičia jus!
Norit, rasiu kumelaitę jums sėklai pasėti,
kad tęstus veislė sena.
Išrikiuosim jus pamiškėj atžalyne,
kur neras kreiva šypsena
dėl jūs stoto galingo bei ūgio
aštuoniolikos plaštakų visų.
Bet ateis diena, išsisunks baronai naftos,
o naktim ims atrodyt vėsu.
Jie mels jūs stiprumo ir ištvermės,
grakštumo, romumo jėgos.
Jūs gi vėl įsiręšite, kirams suklykus,
sekantiems gilia vaga iš paskos.
Ant kalvos tarsi tankai sustoję,
kaklai žvarbiam vėjui riesti.
Pasaulin tvirtai įsikinkę,
neleidžiat saulei sėsti.
Duokš man ratą ąžuolinį,
odos blizgančios vadžias.
Telkia audrą arklys ir dangus,
kūliais besiverčiąs.
Daina, skambėki vakarais,
tviskėki, žalvari, aušra
tais žvilgančiais arimais,
lyg pievų kilimuos rasa.
Tamsoj miestelėnai ten miega,
bet pabunda Sunkieji Arkliai
ir žadina mirštantį miestą
tikro raitelio šūksmai.
Tuoj senos rankos atgyja,
suvirpa grandyklės guviai,
išgirdusios žinią, jog grįžta
Sunkieji Arkliai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
2009 m. gegužės 3 d. 18:48:31
Kaustytos kanopos žemę trempia.
Spalio diena, vakarėja.
Prakaitu žvilga venos, prieš plūgą pampsta,
krūtinė nuo druskų sūrėja.
Paskutinis giminėje sąžiningas darbštuolis
storą velėną verčia.
Akmenys į čiurnas vis taikosi uoliai
ir šnervės nuo musių kenčia.
Safolkai, Klaidsdeilai bei Peršeronai
su Šairais varžosi dėl garbės.
Tampo rąstus ligi pat sutemos,
kol ant šiltų pakratų bluostą sudės.
Sudrebinkite žemę po manimi, Sunkieji Arkliai
iš paskos plūgui čiuožiant ir slystant laisvai.
Kiek jūsų belikę,
be darbo stovit dyki.
Traktoriai keičia jus!
Norit, rasiu kumelaitę jums sėklai pasėti,
kad tęstus veislė sena.
Išrikiuosim jus pamiškėj atžalyne,
kur neras kreiva šypsena
dėl jūs stoto galingo bei ūgio
aštuoniolikos plaštakų visų.
Bet ateis diena, išsisunks baronai naftos,
o naktim ims atrodyt vėsu.
Jie mels jūs stiprumo ir ištvermės,
grakštumo, romumo jėgos.
Jūs gi vėl įsiręšite, kirams suklykus,
sekantiems gilia vaga iš paskos.
Ant kalvos tarsi tankai sustoję,
kaklai žvarbiam vėjui riesti.
Pasaulin tvirtai įsikinkę,
neleidžiat saulei sėsti.
Duokš man ratą ąžuolinį,
odos blizgančios vadžias.
Telkia audrą arklys ir dangus,
kūliais besiverčiąs.
Daina, skambėki vakarais,
tviskėki, žalvari, aušra
tais žvilgančiais arimais,
lyg pievų kilimuos rasa.
Tamsoj miestelėnai ten miega,
bet pabunda Sunkieji Arkliai
ir žadina mirštantį miestą
tikro raitelio šūksmai.
Tuoj senos rankos atgyja,
suvirpa grandyklės guviai,
išgirdusios žinią, jog grįžta
Sunkieji Arkliai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly