Pavasaris aukštielninkas nugriuvo žemėn
Su visais pavasariškais savo atributais.
Nubudę varlės baloje pasakė žemei amen,
Ir matosi iš saulės snukio, jog šalčiams iš tiesų kaput bus.
Tad žmogau:
Savo liesą sielą vilk iš skrando
Ir – marš iš gryčios!
Tad žmogau, žiūrėk padangėj skrendą
Debesų telyčios.
Tad žmogau:
Savo liesą sielą vilk iš skrando
Ir – marš iš gryčios!
O žmogau, žiūrėk padangėj skrendą
Debesų telyčios.
Šią naktį Grigo Ratai ašį nusilaužė.
Mėnuliui kiaušą pražiebė vandens nešėjas nėšiais,
Nes revoliucija dangun iš žemės audringai ataūžė.
Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais.
Tad žmogau:
Savo liesą sielą vilk iš skrando
Ir – marš iš gryčios!
Tad žmogau, žiūrėk padangėj skrendą
Debesų telyčios.
Tad žmogau:
Savo liesą sielą vilk iš skrando
Ir – marš iš gryčios!
O žmogau, žiūrėk padangėj skrendą
Debesų telyčios. x3
Šią naktį Grigo Ratai ašį nusilaužė.
Mėnuliui kiaušą pražiebė vandens nešėjas nėšiais,
Nes revoliucija dangun ataūžė.
Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais. x2