Netgi vidury nakties mano ugnį užkurtum
Žalios akys pakerės, tie vidurnakčio burtai
Mūsų taurė sklidina – rankoj supasi, dega
Laumė, miško ragana, kelią rodo ir veda
Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda
Tavo plaukai ir tavo akys kūną gundo
Turėsi palaukt, turėsi palaukt
O kai pamatysi mane – pašauk
Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda
Net kai paliečia aušra, mūsų ugnys rusena
Akys žalios nejučia miško paslaptį seka
Mūsų taurė vėl pilna – rankoj supasi, dega
Laumė, miško ragana, vėl man atima žadą
Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda
Tavo plaukai ir tavo akys kūną gundo
Turėsi palaukt, turėsi palaukt
O kai pamatysi mane – pašauk
Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda
Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda
Tavo plaukai ir tavo akys kūną gundo
Turėsi palaukt, turėsi palaukt
O kai pamatysi mane – pašauk
Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda