Lacking sleep and food and vision,
here I am again, encamped upon your floor,
craving sanctuary and nourishment,
encouragement and sanctity and more.
The streets seemed very crowded,
I put on my bravest guise -
I know you know that I am acting,
I can see it in your eyes.
In the harsh light of freedom I know
that I cannot deny that I have wasted time,
have frittered it away in idle boasts
of my freedom and fidelity
when simpler words would have profited me most...
...it isn't enough in the end,
when I'm looking for hope.
Though the organ monkey screams
as the pipes begin to spit
still he'll go through the dance routines
just as long as he thinks they'll fit,
just as long as he knows that it's dance,
smile - or quit.
Like the monkey I dance to a strange tune:
when all of these years I've longed to lie with you,
I've bogged myself down in the web of talk,
quack philosophy and sophistry -
at physciality I've always baulked,
like the man in the chair who believes it's
beyond him to walk.
I've been hiding behind words,
fearing a deeper flame exists,
faintly aware of the passage
of opportunities I have missed.
But the nearness and the smell of you,
La Rossa from head to toe....
I don't know what I'm telling you,
but I think you ought to know:
soon the dam wall will break,
soon the water will flow.
Though the organ-monkey groans
as the organ-grinder plays
he's hoping, at the most,
for an end to his dancing days...
still he hops up and down on his perch
in the usual jerky way.
Though this might mean an end to all friendship,
there's something I'm working up to say.
Think of me what you will:
I know that you think you feel my pain -
no matter if that's just the surface.
If we made love now would that change all that ahs gone before?
Of course it would, there's no way
it could ever be the same...
one more line crossed,
one more mystery explained.
Now I need more than just words,
though the options are plain
that lead from all momentary action.
If we make love now it will change all
that is yet to be...
never could we agree in the same way again.
One more world lost, one more heaven gained.
La Rossa, you kow me,
you read me as though I am glass;
though I know it
there's no way in which I can pass -
though it means that you'll finish my story
at last I'd trade all the clever talk,
the joking, the smoking and the quips, all the midnight conversations, all the friendship,
all the words and all the trips
for the warmth of your body,
the more vivid touch of your lips.
All bridges burning behind me,
all safety beyond reach:
the monkey feels his chains out blindly,
only to find himself released.
Take me, take me now and hold me deep
inside your ocean body,
wash me as some flotsam to the shore,
there leave me lying evermore!
Drown me, drown me now and hold me down
before your naked hunger,
burn me at the altar of the night--
give me life!
O man La Rossa pradžioje pasirodė būtent taip, kaip tiems iš antros stovyklos. Mane žavėjo My Room melodingumas ir paprastumas ritmikoje, kaip kad dainose When She Comes ir Masks. Tačiau pastebėjęs kokį ažiotaža La Rossa kelia čia music'e, pabandžiau giliau pakapstyti. Niekas taip nepadeda, kaip nuoseklus testo suvokimas muzikos terpėje. Pabandžiau versti. Tekstas porą dienų skambėjo galvoje ir staiga trakšt - aš ją supratau taip, kaip tur būr Hamilis ją matė. Dabar esu pirmoje stovykloje ir visam laikui.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Teko perskaityti daugybę atsiliepimų apie šią dainą. Pastebėjimas: tėra dvi šios dainos stovyklos- tie, kurie mėgsta tą chaosą dainoje, ir kiti - kurie, sako, kad tai turbūt vienintelė mažiausiai mėgstama daina dėl per itin chaotiškos samplaikos.
O aš šiai dainai esu dėkinga už tai, kad tapau VDGG fane. Kai pirmą kartą išgirdau pradžios eilutės, tą akcentą, iškart buvau papirkta P. Hammill'io vokalo. Nuo itin ramaus balso iki palaipsniui aukštėjančių natų, vokalo irzlumo. Tarsi kas nagais per lentą brėžtų, bet tai netrukdytų mėgautis dainos emocijomis.
Pagrindinis šios dainos perliukas yra žodžiai. Jei ne jie, nebūtų įmanoma visiškai pamėgti šią dainą. Būtent čia yra mano mėgstamiausios, labiausiai cituojamos eilutės: "In the harsh light of freedom I know that I cannot deny that I have wasted time, have frittered it away in idle boasts of my freedom and fidelity when simpler words would have profited me most"
Labiausiai akcentuočiau dvi šios dainos dalis. Pirmoji, prasidedanti ties 3:51, kada netvarkinga muzikinė harmonija aprimsta, kaip ir būdinga VDGG kūrybai, skubi dainos nuotaikos kaita ir dainos kulminacija ties 7:37, kai emocijos pasiekia viršų, šiurpus kelianti dainos pabaiga, give me life!
2013 m. kovo 20 d. 19:10:01
Puiki dainos analizė ir recenzija.
O man La Rossa pradžioje pasirodė būtent taip, kaip tiems iš antros stovyklos. Mane žavėjo My Room melodingumas ir paprastumas ritmikoje, kaip kad dainose When She Comes ir Masks. Tačiau pastebėjęs kokį ažiotaža La Rossa kelia čia music'e, pabandžiau giliau pakapstyti. Niekas taip nepadeda, kaip nuoseklus testo suvokimas muzikos terpėje. Pabandžiau versti. Tekstas porą dienų skambėjo galvoje ir staiga trakšt - aš ją supratau taip, kaip tur būr Hamilis ją matė. Dabar esu pirmoje stovykloje ir visam laikui.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2013 m. kovo 20 d. 18:51:45
Teko perskaityti daugybę atsiliepimų apie šią dainą. Pastebėjimas: tėra dvi šios dainos stovyklos- tie, kurie mėgsta tą chaosą dainoje, ir kiti - kurie, sako, kad tai turbūt vienintelė mažiausiai mėgstama daina dėl per itin chaotiškos samplaikos.
O aš šiai dainai esu dėkinga už tai, kad tapau VDGG fane. Kai pirmą kartą išgirdau pradžios eilutės, tą akcentą, iškart buvau papirkta P. Hammill'io vokalo. Nuo itin ramaus balso iki palaipsniui aukštėjančių natų, vokalo irzlumo. Tarsi kas nagais per lentą brėžtų, bet tai netrukdytų mėgautis dainos emocijomis.
Pagrindinis šios dainos perliukas yra žodžiai. Jei ne jie, nebūtų įmanoma visiškai pamėgti šią dainą. Būtent čia yra mano mėgstamiausios, labiausiai cituojamos eilutės: "In the harsh light of freedom I know that I cannot deny that I have wasted time, have frittered it away in idle boasts of my freedom and fidelity when simpler words would have profited me most"
Labiausiai akcentuočiau dvi šios dainos dalis. Pirmoji, prasidedanti ties 3:51, kada netvarkinga muzikinė harmonija aprimsta, kaip ir būdinga VDGG kūrybai, skubi dainos nuotaikos kaita ir dainos kulminacija ties 7:37, kai emocijos pasiekia viršų, šiurpus kelianti dainos pabaiga, give me life!
Kas be ko, ši daina verta 10/10.
2012 m. rugsėjo 1 d. 18:00:43
Dainos pabaiga nuo "Take me, take me now and hold me deep..." tiesiog nereali. Saksafonas ir trankus ritmas kulminacijoje keičia viską.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2012 m. rugpjūčio 22 d. 14:34:20
Jo, La Rossa sudėtingo skambesio ir kompozicijos kūrinys, aš irgi ne iškart pamėgau. O tekstas irgi ne iš lengvesnių, suktas... Ačiū už vertimą...
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. rugpjūčio 17 d. 20:59:33
Stipriame albume stipri daina, Prilipo ne iškarto, ne taip, kaip My Room, bet palaipsniui, kol gilinausi į tekstą. Kas ji, La Rosa? Ar tik ne ryža?
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly