Jie turi pasidarę tokias vaškines lėles ir bado jas adatėlėmis Klasikinis metodas
užtikrintas reikalas. Man tai pasirodė gana juokinga. Kokie jie rimti
susikaupę
kaip šnopuoja - užsižaidę vaikai. Vienas juokas. Ir staiga pamačiau – ne pamačiau – man pasakė
kad nebeturiu kraujo: Iščiulpė rupūžės patylomis
pasimėgaudami. Padžiovė mano braškančią skūrą. Čiupinėjo
sakydami : „Žiūrėk
čia dėmelė. Ir čia. Ir dar ten. Jau nebeatsiskalbia.“ Pamiršęs kalbėti
mačiau juos uolos paviršiuje. Viskas nešvaru
nevalyva
viskas baigta
apvalu
nugyventa
žinoma
paprasta
o Dieve! Nieko nebėra
kas būtų mane ištvėręs. Štai tau ir eilėraštis. Vaikiškai patemptos lūpos. Tu žinai
turėtum žinoti. Aš bandžiau
tikrai Ir dabar
kai verkiu nesivaržydamas
taip, verkiu
Mano tolimas gedintis drauge
išties, yra ko liūdėti. Jie mane pažįsta,
sakau tau: iš veidrodžio žiūri blizgančios driežo akys. O mano tolimas gedintis drauge