Kiaurą naktį lyja lietus
Tuščios gatvės nė vieno žmogaus
Tik liūdna laukinė katė
Tyliai snaudžia ant medžio šakos
Gal svajoja kažkam pasiguost
Gal slapčia sapnuoja namus


Kai matau vienišas akis
Man staiga apsiverčia širdis
Ir lyg taurę vyno jos mane pripildo
Liūdno džiaugsmo šilumos
Mus abu lietus šią naktį vėl grąžino
Į jau pamirštus namus


Vakar naktį lijo lietus
Buvo šalta dangus nejaukus
O aš pats svetimas sau
Tarp šešėlių tarp sienų tylos
Byrančiam smėly vakar dienos
Vėl statau vaikystės pilis