As vėl grįžtu mūs praeities krantu
Ir nesvarbu, ką pasakysi tu...
Ir nesvarbu, aš tau viena ar ne,
Tu pasitik ir apkabink mane.
Kai padalinom laiką mes pusiau,
Savam kely vienatvę įrašiau,
Tu sugrįžai, kad vėl išbrauktum ją,
Palikus mažą viltį širdyje.

Sena melodija staiga vėl mus atras
Pripildys ilgesiu mūs vienišas taures
Pakelkim jas, tegu palaimina dangus
Į šitą tostą kelias buvo toks sunkus
Aš savo laimę įrašiau tavam veide
Ir skausmo ašara pavirsta vėl žvaigžde
Gal praeitis šiandieną bus mums atlaidi
Mes tik paklydom mūsų meilės nublokšti

Padėki man užmiršti tas dienas,
Kai tu gyvent galėjai be manęs.
Uždegs ruduo žvakes vėl ant šakų,
Aš sugrįžau tau pasakyt „tikiu“.
Širdy ruduo žodžius išdegins tuos,
Gal jie manęs šį kartą neišduos...
Todėl skubu aš apkabint tave
Ir nusivest saugia vilties erdve...

Sena melodija.....

Pragrojimas

Gal praeitis šiandieną bus mums atlaidi
Mes tik paklydom mūsų meilės nublokšti
Gal praeitis šiandieną bus mums atlaidi
Mes tik paklydom mūsų meilės nublokšti