O kai mes į dangų eisim mirusių būriu
Skilinės sunokę vaisiai
Soduos iš kurių
Kils rudens vėlyvas dvokas
Sėklos išlekios
Ir kas buvo
Bus kaip sprogęs
Kaip po pabaigos.
O mes eisim ,nes girdėjom
Ūkė traukiniai,
Kad keliu šiuo vienas ėjo,
Tik seniai,seniai…
Keliais mes į dangų eisim
Tik kažkas sustos
Ir sustos taip baisiai,baisiai
Nelyg išduos
Neištars nė vieno žodžio
Tik atgal pasuks
Ant šaltų ūkų paklodžių
Mus paliks visus…
2010 m. kovo 4 d. 10:40:56
____________________
Iš filosofiškai pabaltintų karstų aš išmetu tai, kas juose yra, ir juokiuosi sardonišku įniršiu.