Ryte labai labai anksti, kai saulė šypsosi
Pro langą atvirą į kambarį užmigusį
Kutena ji mane šiltai pro ploną debesį,
Aš negaliu miegot,
Todėl nebegaliu sapnuot,
Man norisi dainuot.

Negaliu tylėt,
Noriu apdainuoti savo laimę.
Negaliu tylėt,
Noriu dovanoti savo meilę.

Negaliu tylėt. (x2)


Vėlai, labai vėlai, kai visas miestas ilsisi,
Kai visos pilkos gatvės pailsėti tikisi,
Danguj žvaigždelės, į mane pažvelgę, šypsosi,
Aš negaliu miegot,
Todėl nebegaliu sapnuot,
Man norisi dainuot.

Negaliu tylėt,
Noriu apdainuoti savo laimę.
Negaliu tylėt,
Noriu dovanoti savo meilę.
(x2)


Kai tau linksma,
Tu nori visiems su meile dainuoti.
Kai tau liūdna,
Nori tikėt, nori dainuot, nori surasti laimę.

Negaliu tylėt (x2)
Negali tylėt.

Negaliu tylėt,
Noriu apdainuoti savo laimę.
Negaliu tylėt,
Noriu dovanoti savo meilę.

Negaliu tylėt.