Nenoriu tau kartot, ką noriu – turiu,
Nenoriu dovanot tau žodžių švelnių.

Man atsibodo būti tau mandagia,
O tavo akyse naivia,
Tavo žodžiai skamba taip netikrai,
Tad pasakyki: kam visa tai?
Juk tau nereik manęs,
Kai man nereik tavęs,
Gal šio žaidimo nebetęsk?
Žinok, atrodai tu kvailai,
Aš į tave nežiūriu rimtai!

Nenoriu tau kartot, ką noriu - turiu
Nenoriu dovanot tau žodžių švelnių
(x2)


Nereik man tavo brangių dovanų,
Jomis nenupirksi jausmų.
Kaip galima būt tokiu įkyriu?
Galvot, kad viskas, ko noriu, tai - tu.
Gali turėt visas merginas,
Bet prie jų neskaičiuoki manęs.
Pažvelk realybei į akis,
Jos tau tiesą pasakys.

Nenoriu tau kartot, ką noriu - turiu
Nenoriu dovanot tau žodžių švelnių
(x2)


Nenoriu, nenoriu klausyt tuščių pažadų.
Nenoriu, nenoriu priimt brangių dovanų.
Nenoriu, nenoriu būti tavo žaisliuku.
Nes aš į tave nežiūriu rimtai...

Nenoriu tau kartot, ką noriu - turiu
Nenoriu dovanot tau žodžių švelnių
(x4)