[music: Daniel Gildenlow / Daniel Magdic]
[lyrics: Daniel Gildenlow]
An eye for an eye.
A tear for a tear.
A lie for a lie.
The weak dress in hatred to hide their fear.
We cling to symbols for our mind - hour by hour we're losing us.
Defenceless for the weak to bind - second by second abusing us!
A wound for a wound.
By silence we breed.
Learn the hate that keeps us blind, from the hands that hit and feed!
Children teach each other pain - hour by hour they're learning it.
Dreamers in the wheel of reign - second by second we're turning it around:
Closing the books of the prophets.
Closing our eyes for the visions that die and then we weep...
"Why do I still need to cry, when I'm so happy now?"
Saviors come forth in times of need.
Prophets seek me - for you will bleed!
Cry little lonely world cry!
I won't close my eyes.
I'll be your tears when you're dry, pouring to the ground
[Daniel Gildenlow]
Scar by scar
We're all becoming seeking prophets now.
I won't bear the cross one step further!
I won't bear your hate any longer!
Free I will rise!
(Come to me now - feel the revival. Follow me now - join the revival)
[Daniel Magdic]
See me
Believe in me
Hear me - I'll speak to you.
You are the prophets come forth and I'll bleed for you!
Man patiko vieno progarchives.com recenzento pastebėjimas, jog šios dainos pagrindinis motyvas turi bene tokį pat galingą drive'ą kaip ir Led Zeppelin'ų Achilles Last Stand. Aš nuo savęs pridėsiu, kad rifas yra panašus (ne toks pats, bet gan panašus) tiek natomis, tiek aštriu skambesiu į UFO - Lights Out.
Nors Entropia albumo dažnai neklausiau, tačiau anksčiau vis tiek sugebėdavau pražiopsoti šios dainos galingą skambesį. Dabar kažkaip norisi ją priskirti prie geriausių debiutinio albumo dainų. Gal nėra toks genialus kūrinys kaip People Passing By (kuri turbūt ir yra centrinė albumo koncepcijos ašis), bet tikrai kartu vienoj lygoj su Stress, To The End ar Nightmist. Ir turbūt geriausias rifas visame albume, gal net vienas geriausių PoS rifų apskritai. 10 balų.
2019 m. rugsėjo 29 d. 15:29:51
Man patiko vieno progarchives.com recenzento pastebėjimas, jog šios dainos pagrindinis motyvas turi bene tokį pat galingą drive'ą kaip ir Led Zeppelin'ų Achilles Last Stand. Aš nuo savęs pridėsiu, kad rifas yra panašus (ne toks pats, bet gan panašus) tiek natomis, tiek aštriu skambesiu į UFO - Lights Out.
Nors Entropia albumo dažnai neklausiau, tačiau anksčiau vis tiek sugebėdavau pražiopsoti šios dainos galingą skambesį. Dabar kažkaip norisi ją priskirti prie geriausių debiutinio albumo dainų. Gal nėra toks genialus kūrinys kaip People Passing By (kuri turbūt ir yra centrinė albumo koncepcijos ašis), bet tikrai kartu vienoj lygoj su Stress, To The End ar Nightmist. Ir turbūt geriausias rifas visame albume, gal net vienas geriausių PoS rifų apskritai. 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas