Viskas paryčiui tyliai gęsta
Ir vėjas ir laužo ugnis
Viešpatie, kaip man iškęsti
išsiskyrimą su tavimi
Viešpatie, kaip man iškęsti
išsiskyrimą su tavimi
Liūdesio pilnos jų akys
Kokių nemačiau jau seniai
Buvo ir liko trys naktys
O mintyse tik traukiniai
Buvo ir liko trys naktys
O mintyse tik traukiniai
Tyliai padainuok man seną dainą
Įpink į spalvotus sapnus
Jūrą ir mėlyną krantą
Ir tuos senus gerus namus
Jūrą ir mėlyną krantą
Ir tuos senus gerus namus
Viskas paryčiui tyliai gęsta
Ir vėjas ir laužo ugnis
Viešpatie, kaip man iškęsti
išsiskyrimą su tavimi
Viešpatie, kaip man iškęsti
išsiskyrimą su tavimi
Yra ir gerų dalykų, gerai, kad yra Spotify integracija, kuri leidžia paklausyt dainų previews, ir apie kurią kalbėta buvo dar 2017 berods. Dėl šito džiaugiuos
Bet vis dėlto, nepaneigsi, kad tai išlieka unikali vieta internetinėje erdvėje. Vienintelė tokia. Ir vis tiek smagu, kad žmonės kaip Einaras, Alvydas, dar kas nors, ją dar bando puoselėti.
Kiek nykoka tai dar lengvai pasakyta, manau. Galima visaip šitą vietą pavadinti - Dievo užmiršta dykyne, fosiline iškasena, post-apokaliptiniu pasauliu, dar kaip nors...
Nu čia kaip ir anksčiau, kiek nykoka. Tik protarpsniais vienas kitas senas narys vis užsuka ir vėl pradingsta. Bet koks toks sugrįžimas atrodo kaip didelis pagyvėjimas.