Niekaip kitaip ir nepavadinsi: marazmatiškas pasaulis

Vis dėlto, viskas čia labai susiję su sistema. Aš turiu pasiimti vieną socialinių mokslų dalyką. Ir tiesiog geografijos kratausi kaip velnias kryžiaus, tai imu istoriją. O istorija yra toks dalykas, prie kurio turėdamas laisvo laiko turbūt neprisėsčiau, todėl jei jau yra proga mokytis, mokausi. O gilintis MAN tikrai dar yra kur, o beje, šiek tiek šiuo atveju esu šališkas, nes rizikuodamas neimti istorijos A lygiu prarasčiau charizmatišką, mokanti dėstyti ir daugeliu atžvilgiu išprususį mokytoją. 

Matematika vat ir yra filosofija. Tik tai, kas yra mokoma matematikos mokykloje, yra elementari aritmetika arba trikampių paišymas. Aš esu ne kartą susidūręs su aukštesniu matematikos lygiu, todėl galiu pasakyti, jog matematikos geriausi sinonimai yra filosofija ir logika.

Antra - aš plačiai nesu susidūręs su humanitarais, bet gamtamokslių pažįstu jūras, bet negaliu lyginti. Šiaip, ir humanitariniai mokslai yra įdomus dalykas ir nežinau to esminio dalyko, kuris išskiria humanitarus ir gamtamokslius pagal jų būdą ir intelektą. Na, fizika, chemija, biologija yra simbolių, kodų, argumentų, tikslumo sfera, o istorija, geografija, kalbos - loginių sąsajų, sąryšių, susikalbėjimo sfera, bet kaip ir šios abi mokslų grupės turėtų panašiai veikti žmonių intelektą (kaip didelį ar mažą). Todėl kol kas nelabai suvokiu, ar humanitarai tikrai nėra protingesni už gamtamokslius.

Na, bet reziumė toks, kad niekas, kalbant apie mano ateitį, profesiją, žmonių kalbas ir pan. nelemia mano pasirinkimo. Esminis kriterijus yra tai, ko aš noriu. Dilema yra, žinoma, bet prarandu maždaug nieko, nes bet kuriuo atveju turiu savo būsimos specialybės (kurią žinau dar tik apytiksliai) reikalingų dalykų komplektą ir maždaug nėra labai didelio galvos sukimo dėl to, ar aš imsiu biologiją, kurioje miegosiu, nes jau nemažą dalį temų moku dabar, ar aš imsiu istoriją, kurioje nuoširdžiai mokysiuos.

Labai tingiu veltis į egzistencinius padejavimius (nes iš esmės šiuo metu mieliau eičiau vyno arba į parką. Arba vyno parke) ir asmenines patirtis stengsiuosi nustumti į šalį. Tik pasakysiu, kad, nepaisant labai gražių svajonių ir to, kad dabartine savo veikla pernelyg nesiskundžiu, laiką atsukusi aštuoneriais metais atgal, vietoje idealizmo pasirinkčiau pragmatiką.

Todėl. Pirma. Ką trumpai, neintelektualiai ir tiesmukai norėjau pasakyti.

Ko jau ko, o istorijos (ne)mokėjimo niekaip nesiūlyčiau sieti su vidurinės mokyklos kursu. Nes, atmetus asmenybes-įvykius-faktus (kuriuos gali laisvu laiku paskaityti vadovėlyje), vėliau suprasi, kad: a) mokyklos kurso atveju - nėra ten į ką gilintis; b) domėjimosi už mokyklos kurso ribų atveju - viskas yra visai ne taip, sudėtingiau, painiau. Arba gal net priešingai - to visko tiesiog nėra.

Taip, kad nelabai suprantu, kokį išprusimą tu norėtum aukoti.

Aišku, ir ta pati matematika gali būti filosofija, bet mes juk ne apie tai, ar ne?

Antra. Kalbėdamas apie žmonių kišimą į rėmus (aišku, tu tai darai kitame kontekste) savo komentare atlieki lygiai tą patį veiksmą. Stiprus gamtamokslis gali būti visapusiškai išsilavinęs individas. Įdomus pašnekovas. Ir priešingai - be proto stiprus, iš pažiūros - gerai išsilavinęs istorikas (ir pan. profesijos) gali būti tokio siauro pasaulėvaizdžio, apie kokį galbūt net nenumanei egzistuojant.

Ir, žinai, kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tų siaurų protelių (nors, dar kartą kartoju, jie tikrai gali būti profesionalūs) tarp humanitarų yra žymiai daugiau, nei tarp gamtamokslių.:)

Banali išvada - viskas priklauso tikrai ne nuo tokio tipo kilmės pasirinkimų (t.y. nors pasirinkta profesija (išsilavinimas), net ir mokykloje mokomos disciplinos lygis (A, B, atsisakyti) gali reikšti daug, tie pasirinkimai matuojami, grindžiami ir savo realią išraišką įgauna tik tavo paties norų ir pastangų dėka). Bet tu tai tikriausiai ir pats supranti?

Nu gal, bet aš ir taip moku biologiją, tiesą sakant, abejoju, ar mokykloje išmoksiu ką nors nauja. Apskritai, tokie dalykai: chemija, fizika, biologija - yra mano arkliukas, ir aš jau jų prisimokęs ir 12 klasės lygiu. Todėl man nebūtų gaila aukoti, pavyzdžiui, biologijos, kad lavinti savo išprusimą tokiame dalyke, kaip istorija. O informatikos šiame gyvenime man dar tikrai gali prireikti. Na, bet mokslai yra toks keistas dalykas ir dabar jau net vimdo tokie gilinimaisi ir savęs perkratinėjimai, ir tiesiog nebežinau, ar labai gerai yra nemokėt istorijos, bet būt beribiškai stipriu gamtamoksliu, ar geriau paįvairinti savo išsilavinimą. Vis tiek aš stosiu į chemiją greičiausiai, tai man kaip ir tos biologijos visiškai nereikia...

aš jau atsiversdamas tokio pavadinimo einaro dienoraštį, buvau pasirengęs skaityt, kokie visi supantys einarą yra durniai, ir koks jis yra geriausias (tarp kitų genijų), bet paskaitęs įsitikinau kad dienoraštis šiuo momentu yra visai ne apie tai

...manau, kad susikoncentravimas į vieną sritį yra geriau nei toks a la "žurnalistinis" išsilavinimas kai žinai apie viską, nors iš tiesų nutuoki labai mažai