Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
|
|
"Holiday guilt. Having a simply wonderful time. Wish you were here, but sort of glad you're not".
My eyes are wide circles above cheek bones on fire:
pale hand gripping my pen.
Rounding up to the zero, adding infinite fractions,
letting nine become ten.
Two pink doves strut the shingles
picking crumbs from the breakfast I saved
for you dear. And I wish you were here
on this postcard day.
Focus on the fine indeterminate line
where the sky meets the sea.
Desperate midweek words, banal and absurd
freely flow out of me.
Oh, I may be a hostage to summer
but I'm a hostage, not a slave.
And I'm clear that I wish you were here
on this postcard day.
Precious cargo of flotsam: mixed memories on an ocean tide
swim madly with spice from the orient
on a mystery watery carpet ride.
But with the sun going down, the wind goes around;
blows them back out of mind.
My eyes are wide circles staring down past the point
of my restless pen.
While the ghosts of my youth all sworn to the truth,
call my name again.
Two brown legs don't make a summer.
But two brown arms couldn't keep me away.
Well, my dear, I wish you were here
on this postcard day.
Komentarai (1)
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Šiuo metu naršo narių: 
Neregistruotų vartotojų: 133
Iš viso užsiregistravę: 73333
Naujausias narys: 
Šiandien apsilankė: 439266
2010 m. liepos 17 d. 16:28:55
„Atostoginis kaltės jausmas. Puikiai leidžiu laiką. Norėčiau, kad būtumei čia, bet kažkaip džiaugiuos, kad nesi“
Mano akys - balti ratilai virš degančių skruostų;
rašiklį spaudžia pabalę pirštai.
Apvalina iki nulio, prideda begalines trupmenas,
kad devyni į dešimt pavirstų.
Du rausvi balandžiai lesa iš žvirgždo
trupinius pusryčių –juos tau buvau atidėjęs,
mano miela. O, kad tu būtumei čia
šią atvirukų dieną.
Žvilgsnis įbestas į ploną neryškią liniją,
kur sueina dangus su jūra.
Skubrūs šiokiadieniai žodžiai banalūs,
kvaili iš manęs tiesiog srūva.
Galimas daiktas, aš – vasaros įkaitas,
įkaitas, bet ne vergas, vis vieną.
Sakau, tai tiesa, noriu, kad būtumei čia
šią atvirukų dieną.
Tai bent sudužusio laivo krovinys:
atsiminimų mišrainė plaukia be nuovokos jūros vilnimis
ir prieskoniai iš Rytų ant stebuklingo vandens kilimo kartu.
Bet saulė leidžias, vėjas pirmyn pasileidžia;
juos iš galvos išsklaidys.
Mano akys - balti ratilai nervingo rašiklio
plunksną seka akylai.
Tuo metu jaunystės šmėklos, prisaikdintos sakyt tiesą,
man vėl suruošia pylą.
Dvi įdegusios kojos, tai dar ne vasara.
Bet dvi rudos rankos neužtvers manęs siena.
Tai va, miela, noriu, kad būtumei čia
šią atvirukų dieną.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly