A fist will make you understand intention
To raise alarm is underhand, so I cut off the phone
I bind you up with tape and catch some TV
It's getting late, the shadows in the street are watching us
Check for fibres in the gaps between the teeth, the floorboards
Check the fingerprints, go through the trash
Maybe I just wanted some attention
Compulsion seeks its own way in rejection of the light
Every story needs to have an ending
We might as well give up all this pretending and clear the air
The night is crawling closer to the action
Your mouth is driving me into distraction, you talk too much
Well every story needs to have an ending
We might as well give up all this pretending and clear the air
A plague inside your home, I'm raider
Defiling all you own, raider
A cat among the crows, I'm raider
The butcher and his prose, I'm raider
O kodėl nulis like ir jokio įvertinimo? Juk tai mirtinas kūrinys, Ilgiu išsiskiriantis iš repertuaro, skambesys irgi tamsus, sunkus, šiek tiek psichodeliškas, gal ir avangardiškas. Melancholiškas, įtemptas, skausmingas. Vienas sudėtingiausių Steven Wilson kūrinių. Jau vien kiek pasako šiurpi pianino įžanga su ilgomis tylos pauzėmis. O vėliau modernios elektronikos prikištas krimsoniškas skambesys (tik ir norisi paminėti King Crimson "The Power to Believe" tokiam skambesiui apibūdinti). Gitaros skambesys lyg pats Robertas Fripas grotų. Aiškiai džiaziškas būgnų ritmas, saksofonas parėjęs lyg iš tų pačių King Crimson epiko "Lizard". Viduryje toks keistai niūrus, tylus intarpas, kaip ir Pink Floyd - Echoes. Finalas makabriškas, didžiulis, šiurpus. Šitoje dainoje po didingos kodos dar įsiterpia toks kaip ir post-finalas, kuris trunka daugiau nei 2 minutes. Krautrokiškai skamba post-finalas, čia turbūt daugiau misticizmo ir eksperimento.
Tokia kūrinio koncepcija daro efektą rimtam progroko klausytojui. Tai yra puiku. Tenka dar kartą įsitikinti, jog Wilson'as yra vienas iš tų didžiųjų šiuolaikinio progroko kūrėjų, vienas iš tų puikiųjų genijų. 10 balų neabejotinai.
Tokia ir turi būti muzika, pasakojanti serijinio žmogžužio Deniso Reiderio istoriją. Kraupi atmosfera, nerimas, skausmas, kančia, - viskas į dešimtuką. Raider preliudija prieš tai jau sudaro slogią atmosferą.
Puikus kūrinys.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
O kodėl nulis like ir jokio įvertinimo? Juk tai mirtinas kūrinys, Ilgiu išsiskiriantis iš repertuaro, skambesys irgi tamsus, sunkus, šiek tiek psichodeliškas, gal ir avangardiškas. Melancholiškas, įtemptas, skausmingas. Vienas sudėtingiausių Steven Wilson kūrinių. Jau vien kiek pasako šiurpi pianino įžanga su ilgomis tylos pauzėmis. O vėliau modernios elektronikos prikištas krimsoniškas skambesys (tik ir norisi paminėti King Crimson "The Power to Believe" tokiam skambesiui apibūdinti). Gitaros skambesys lyg pats Robertas Fripas grotų. Aiškiai džiaziškas būgnų ritmas, saksofonas parėjęs lyg iš tų pačių King Crimson epiko "Lizard". Viduryje toks keistai niūrus, tylus intarpas, kaip ir Pink Floyd - Echoes. Finalas makabriškas, didžiulis, šiurpus. Šitoje dainoje po didingos kodos dar įsiterpia toks kaip ir post-finalas, kuris trunka daugiau nei 2 minutes. Krautrokiškai skamba post-finalas, čia turbūt daugiau misticizmo ir eksperimento.
Tokia kūrinio koncepcija daro efektą rimtam progroko klausytojui. Tai yra puiku. Tenka dar kartą įsitikinti, jog Wilson'as yra vienas iš tų didžiųjų šiuolaikinio progroko kūrėjų, vienas iš tų puikiųjų genijų. 10 balų neabejotinai.
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal
Daina Jei esi geras leopoldas.
Lietus basas per žemę nubėgo,
Klevams per pečius tapšnojo delnais.
Jei diena giedra – gera ir miela,
O kai atvirkščiai – liūdna pasidaro visai.
Girdis, kaip skamba aukštai danguje
Saulės spindulių stygos šviesios.
Jei esi g
tokį smulkų, drebantį žmogelį:– Na, o tu kokio masto nusikaltėlis? Ką stambaus prasukai?Žmogelis nuryja seilę ir taria:– Aš naktį ežere su tinklais dvi lydekas sugavau... Ketvirtasis:
- O as RUKI VVERH daina A GDE ZE VY DEVCHONKI kaimu vestuvese su lietuv
Anigdots. Aš esu programišius. Įsilaužiau į Pentagono serverius, nukopijavau slaptus failus. Valstybės saugumo grėsmė!Antrasis atsiremia į sieną:– Aš – tarptautinis ginklų prekeivis. Aprūpindavau ištisas armijas. Pasaulinis mastas!Atsisuka abu į trečiąjį,
Erotomanas: Sto pensando a noi
Patrakus senute: Can't stop thinking of you
Eros: ono umana situazioni
Patrakus: They're just human contradictions (R.I.P.)
2017 m. balandžio 23 d. 08:19:58
Tokia ir turi būti muzika, pasakojanti serijinio žmogžužio Deniso Reiderio istoriją. Kraupi atmosfera, nerimas, skausmas, kančia, - viskas į dešimtuką. Raider preliudija prieš tai jau sudaro slogią atmosferą.
Puikus kūrinys.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2014 m. lapkričio 16 d. 16:34:41
O kodėl nulis like ir jokio įvertinimo? Juk tai mirtinas kūrinys, Ilgiu išsiskiriantis iš repertuaro, skambesys irgi tamsus, sunkus, šiek tiek psichodeliškas, gal ir avangardiškas. Melancholiškas, įtemptas, skausmingas. Vienas sudėtingiausių Steven Wilson kūrinių. Jau vien kiek pasako šiurpi pianino įžanga su ilgomis tylos pauzėmis. O vėliau modernios elektronikos prikištas krimsoniškas skambesys (tik ir norisi paminėti King Crimson "The Power to Believe" tokiam skambesiui apibūdinti). Gitaros skambesys lyg pats Robertas Fripas grotų. Aiškiai džiaziškas būgnų ritmas, saksofonas parėjęs lyg iš tų pačių King Crimson epiko "Lizard". Viduryje toks keistai niūrus, tylus intarpas, kaip ir Pink Floyd - Echoes. Finalas makabriškas, didžiulis, šiurpus. Šitoje dainoje po didingos kodos dar įsiterpia toks kaip ir post-finalas, kuris trunka daugiau nei 2 minutes. Krautrokiškai skamba post-finalas, čia turbūt daugiau misticizmo ir eksperimento.
Tokia kūrinio koncepcija daro efektą rimtam progroko klausytojui. Tai yra puiku. Tenka dar kartą įsitikinti, jog Wilson'as yra vienas iš tų didžiųjų šiuolaikinio progroko kūrėjų, vienas iš tų puikiųjų genijų. 10 balų neabejotinai.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas