Dar neišeikime, dar pastovėkime,
Juk neužmigsim, tikrai neužmigsime.
Šitokį vakarą, šitokį lietų
Kaipgi paliksim, kam gi paliksime?

Reikia draugą turėti,
Būtinai reik turėti
Nors vienintelį draugą,
Kad galėtum tikėti,
Kad galėtum mylėti,
Kad galėtum išsaugoti,
Kad galėtum ištarti:
- Tu man vis dėlto draugas.

Tu neišdrįsi manęs palydėti,
Aš neišdrįsiu tavęs paprašyti.
Dar neišeikime, dar pastovėkime,
Kol nenustos taip beprotiškai lyti.

Lašas po lašo tą lietų surinksime,
Veidus nuprausim tame lietuje.
Niekas nekaltins, jei išsiskirsime,
Niekas nekaltins, jei liksim drauge.

Akys tik žiba, lūpos nebylios,
Jos vis kartoja - aš tave myliu
Švelniai priglunda prie mano lūpų
Ir pabučiuoja dar paskutinį kartą.