Įtempta dienos pradžia, skubėjimas, bėgimas į mikriuką, greitas ėjimas iš jo, greitas lipimas laiptais. Jos nėra. Ji drįsta vėluot! Pyktis, skambutis jai, nervai. Pastebėjau, kad vis dar gniaužiu mikriuko talonėlį, išmečiau. Aiškinimaisi kodėl jai nedėrėtų į daug ką kištis. Ašaros. Bėgimas nuo jos. Bėgimas nuo pasaulio. Pradeda lyti, einu toliau, nes žinau, kad pinigų autobusui/mikriukui neturiu. O tuos kilometrus iki namų vis tiek reik įveikt. Pamačiau ženklą, kuris pradžiugino. Aš eisiu į Napoleono kalną. Pailsėt. Daugiau nei pusę kelio įveikta. Slysdama šlapiu moliu užkopiau ir pamačiau jau nejauną vyruką sėdintį ant pievos. - Ramybės ieškai? - nusišypsojęs tarė ir pamojo ranka prisėst. Atsakiau šypsena ir atsisėdau atokiau. Va tai tau. Staigmena kokia. - Gal arbatos? Žiemą, nukritus lapams čia gražiau. Atsisakiau. 15min tylos. Prasidėjo smarkus lietus. Atsieveikinom, jis nuėjo į savo automobilį, aš nuėjau namo link. Per draustinį, manydama, kad bent jau mašinos nesitaškys, o tik lietus praus mane. Po gero pusvalandžio grįžau. Rami. Ramesnė nei rami. Tiesą sakant jaučiuosi laiminga.
|
2012 m. birželio 13 d.
|
2012 m. rugsėjo 18 d.
2012 m. rugpjūčio 6 d.
2012 m. rugpjūčio 5 d.
|
2012 m. birželio 14 d. 13:48:29
- Gal arbatos? Žiemą, nukritus lapams čia gražiau.
//
visur gerai, kur mūsų nėra?
//
ramybė+arbata(+gvazdikėliai) - puiki dermė.
____________________
. tamsos ir šviesos kamasutra .