Meanwhile back in the year One --- when you belonged to no-one ---
you didn't stand a chance son, if your pants were undone.
`Cause you were bred for humanity and sold to society ---
one day you'll wake up in the Present Day ---
a million generations removed from expectations
of being who you really want to be.
Skating away ---
skating away ---
skating away on the thin ice of the New Day.
So as you push off from the shore,
won't you turn your head once more --- and make your peace with everyone?
For those who choose to stay,
will live just one more day ---
to do the things they should have done.
And as you cross the wilderness, spinning in your emptiness:
you feel you have to pray.
Looking for a sign
that the Universal Mind (!) has written you into the Passion Play.
Skating away on the thin ice of the New Day.
And as you cross the circle line, the ice-wall creaks behind ---
you're a rabbit on the run.
And the silver splinters fly in the corner of your eye ---
shining in the setting sun.
Well, do you ever get the feeling that the story's
too damn real and in the present tense?
Or that everybody's on the stage, and it seems like
you're the only person sitting in the audience?
Tuo tarpu grįžkim į metus Vienas,
kuomet tu dar niekieno niekas,
sūnau, pakęst negalėjai nė kiek
kelnytėmis pridirbtomis pasėdėt.
Gimdytas žmonijos papildymui
ir parduotas visuomenei
vieną dieną nubusi,
ir tai bus Dabartis,-
čia milijoninė karta, kuriai viltis atimta
būti tuo, kuo būti norėjo iš tikro.
Čiuožiant ant plono, čiuožiant ant plono
čiuožiant ant plono Naujos Dienos ledo.
Atsispyręs nuo kranto
ar atsigręši bent kartą,
kad susitaikytum su visais?
Nes tiems, kurie pasiliko,
tik diena ilgiau gyvent liko,
kad užbaigtų, ką turėjo kadais.
Kai dykras kirsi kelyje,
sukdamasis tuštumoje,
pajusi,- malda pati prašos.
Visur imsi ženklo ieškoti,
gal tave Visatos Protas
į Aistrų Dramą įrašė.
Čiuožiant ant plono, čiuožiant ant plono
čiuožiant ant plono Naujos Dienos ledo.
Kai išlėksi už žiedo ribos,
ledsienė sugirgždės iš paskos -
tu, tas sprunkantis triušis.
Akies krašteliu regi,
vakaro saulėj žėri staigi
sidabrinių šūkių liūtis.
Ar tau nepasirodė ši pjesė labai tikroviška,
kad jos veiksmas esamam laike?
Arba tai, kad visi lig vieno scenoje
ir tik.vienas tu žiūrovas čia?
Čiuožiant ant plono, čiuožiant ant plono
čiuožiant ant plono Naujos Dienos ledo.
Čiuožiant ledu, čiuožiant ledu, čiuožiant ledu...
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Tikiuos, kad nereiks senų gerų įspėjimų išsitraukt, nes priminsiu, jog įspėjimai galioja ir prieiga prie paskyros gavus 5 įspėjimus yra apribojama. Ne taip ir seniai ši priemonė buvo pritaikyta vienam asmeniui, gali būti pritaikyta darkart.
Jei nori išjungt komentarus ant diarių, tai tuos diarius rašyk ne music'e, nes čia tokio funkcionalumo nėra. Jei nori platformos savo mintims čia, tai prisitaikyk prie platformos ir daryk tai pagal taisykles.
Ir šiaip, kas čia per susireikšminimas, bandymas save padaryti kažkokiu kankiniu ar labai svarbiu žmogumi, kuriam gyvenime nesiseka? Jei tu galvoji, kad tavo asmeninės problemos čia labai įdomios, tai taip tikrai nėra.
Nemačiau Viltės komentaro, bet tamstos pasiteisinimas skamba naglai. Nugi puikiai žinai, jog negalima iš oro disponuoti savo administratoriaus galiomis ir trinti komentarus tik dėl to, jog tau jie nepatogūs.
Vilte, istryniau jusu komenta. Kvieciu vilenskus skaitancius mane zmones rytoj uz psy tvoros. Kaunas tegul kaunas uz suvalku koridorius visokius. Kvieciu i vasaros5 kalna visos odos, rases,ugio,sveikumo,profesijos ,muzikos,amziaus zmogiukus tarp 17ir19 v
Sutuoktiniu ar Hedonistu
Verslininku ar Komunistu
Atlikėju ar šou verslo šliužu.
Meilužiu ar nervingu moksliuku?
Būtent šis tapatybės klausimas nuolatos mane kamavo.
Apsisprendimas, kuo būti, priklauso nuo man artimų žmonių.
2009 m. kovo 31 d. 20:27:08
Tuo tarpu grįžkim į metus Vienas,
kuomet tu dar niekieno niekas,
sūnau, pakęst negalėjai nė kiek
kelnytėmis pridirbtomis pasėdėt.
Gimdytas žmonijos papildymui
ir parduotas visuomenei
vieną dieną nubusi,
ir tai bus Dabartis,-
čia milijoninė karta, kuriai viltis atimta
būti tuo, kuo būti norėjo iš tikro.
Čiuožiant ant plono, čiuožiant ant plono
čiuožiant ant plono Naujos Dienos ledo.
Atsispyręs nuo kranto
ar atsigręši bent kartą,
kad susitaikytum su visais?
Nes tiems, kurie pasiliko,
tik diena ilgiau gyvent liko,
kad užbaigtų, ką turėjo kadais.
Kai dykras kirsi kelyje,
sukdamasis tuštumoje,
pajusi,- malda pati prašos.
Visur imsi ženklo ieškoti,
gal tave Visatos Protas
į Aistrų Dramą įrašė.
Čiuožiant ant plono, čiuožiant ant plono
čiuožiant ant plono Naujos Dienos ledo.
Kai išlėksi už žiedo ribos,
ledsienė sugirgždės iš paskos -
tu, tas sprunkantis triušis.
Akies krašteliu regi,
vakaro saulėj žėri staigi
sidabrinių šūkių liūtis.
Ar tau nepasirodė ši pjesė labai tikroviška,
kad jos veiksmas esamam laike?
Arba tai, kad visi lig vieno scenoje
ir tik.vienas tu žiūrovas čia?
Čiuožiant ant plono, čiuožiant ant plono
čiuožiant ant plono Naujos Dienos ledo.
Čiuožiant ledu, čiuožiant ledu, čiuožiant ledu...
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly