Apsvaigę nuo magnolijos žiedų,
Kolibriai snaudžia tarp savų pūkų.
Jie turi tūkstantį veidų,
Jie mirga tūkstančiu spalvų.

Žolė ilga, žolė tokia vešli,
Ten knarkia karkvabaliai mėlyni.
Po atviru nakties dangum
Pakvimpa ligi žvaigždžių medum.

Aš Dykumų Saulė -
Visa reginti žvaigždė.
Aš - Dykumų Saulė.

Smiltyne kyšo kaktusas niūrus,
Jis puoselėja savo tris spyglius.
Ir naktį žydi kaip gėlė
Klajokliui kelrodė žvaigždė.