Kai akmenys broliai
Tau pasaką sekė
Į virpantį orą
Byrėjo ruduo
Ant smilgos blakstienų
Nutūpus plaštakė
Kuždėjo į ausį
Brolau, neišduok.

Kai samanos sesės
Tau patalą klojo
Kvepėjo jų kasos
Nors imk ir bučiuok
Apsvaigusios rasos
Tau tyliai kartojo
Broluži mieliausias –
Nepasiduok

Kai mėnuo tėvelis
Taką pramynė
Per degančią pievą
Lygi žvaigždžių
Iš sapno pabudus
Kulka paskutinė
Dangų išrašė
Vardais milžinų.

Kai saulė motulė
Plaukus sau kirpo
Per ašmenys rūko
Lašėjo tamsa
Laužais lig padangių
Žiežirbos virto
Ir degdamos sakė
Jau brėkšta aušra.

Kai mėnuo tėvelis
Taką pramynė
Per degančią pievą
Lygi žvaigždžių
Iš sapno pabudus
Kulka paskutinė
Dangų išrašė vardais milžinų.

P:
Kai mėnuo tėvelis
Taką pramynė
Per degančią pievą
Lygi žvaigždžių
Iš sapno pabudus
Kulka paskutinė
Dangų išrašė vardais milžinų.