When I was 13 I had a sister for 6 months.
She arrived one February morning, pale and shellshocked,
from past lives I could not imagine.
She was 3 years older than me,
but in no time we became friends.
We’d listen to her mix tapes;
Dead Can Dance, Felt, This Mortal Coil…
She introduced me to her favourite books,
gave me clothes, and my first cigarette.
Sometimes we would head down to Blackbirds moor
to watch the barges on Grand Union in the twilight.
She said “The water has no memory.”
For a few months everything about our lives was perfect.
It was only us, we were inseparable.
But gradually, she passed into another distant part of my memory,
until I could no longer remember her face, her voice, even her name.
Aš dar šiek tiek pabūsiu, bet irgi vėliau vakare patrauksiu su kolegomis sutikti 2026. Tad ir aš iš anksto perduodu linkėjimus sulaukti labai sėkmingų ir sveikatingų 2026-ųjų metų!
Tikriausiai šiemet jau nepasirodysiu. Tad iš anksto visus su artėjančiais. Oasilinkėkit patys sau, ko labiausiai reikia. Sveikinimai iš Lutexpo 3 salės ?
Man vis tiek gaila MTV 80s. Nors eveik viskas iki skausmo žinoma, bet tai buvo mano muzika, mano fonas. Paskutinės dienos su tikro garso koncertais uvo tikrai WOW. O tai, kas liko išjungus muziką, galima ir išvis išjungti. Nepasigesiu
Alvydai, aš nespėju visų jūsų komentarų apie albumus skaityti, o daug dominančių atlikėjų komentuojat. Bet aš tikriausiai ir po naujų metų toliau nagrinėsiu 2025 leidimus.
Mano tempai kaip tik kritę - pasibaigus kovidui gerokai sumažinau naujos muzikos absorbciją. Fokusas nukrypo labiau į atskirų atlikėjų diskografijų totalinius tyrinėjimus.