musicradar portale yra Styveno Vilsono interviu apie šią dainą.

"Tai labai paprasta daina,  ji vėl apie netektį ir mirties neišvengiamumą. Manau, kad kiekvienam  būtų sunku parašyti apie mirtį, neįdėjus truputėlį savęs.

 Ar prisipažintume, ar neigtume, visi mes esame  apsėsti minties apie mirtį. Ir taip turi  būti, nes mes žinome, kad vieną dieną nustosim egzistavę. Mes mirsime. Tai vienintelis dalykas, kuris atsitinka visiems  žmonės. Galbūt, mes vieninteliai Žemėje, kurie suvokia, jog esame mirtingi. Tai sunk,i nenukeliama našta, ji įtakoja visą jūsų gyvenimą.

 Daina apie seną žmogų ties savo gyvenimo pabaigą, laukiantį mirties. Jis mąsto apie  vaikystės metus, kuomet jį ir jo vyresniąją sesę siejo neįtikėtinai glaudus ryšis. Jam ji buvo viskas, o jis -  jai. Deja, ji mirė, kai jie dar buvo labai jauni. Čia nėra nieko autobiografinio, tai tik fikcija.  Taigi, žmogelis gyvena paskutines gyvenimo dienas, o jam taip ir nepavyko  užmegzti kitokių santykių. Jis praleido visą savo gyvenimą vienumoj, negalintis artimiau bendrauti su jokiais kitais žmonėmis.

 Ir ima varnas lankytis šio žmogaus sode ; tas varnas tampa jo sesers simboliu ar net apraiška. Reikalas tas, kad jo sesuo jam dainuodavo, kai jis bijo ar jautėsi nesaugus, ir tai ramino jį. Dėl savo neišmanymo jis nusprendžia, kad jei jis privers varną jam dainuoti, tai bus galutinis įrodymas, kad tikrumoj varnas yra jo sesuo, kuri grįžo pasiimti jį su savimi į kitą gyvenimą.

 Yra vienas dalykas, liečiantis mano dainų tekstus: juos rašydamas  stengiuosi būti paprastas. Tai aš darau ir su muzika. Man nepatinka sudėtingi, intelektualūs arba sunkiai suvokiami dalykai vien tam, kad būtų tokie. Aš mėgstu tam tikrų frazių paprastumą. Atrodo, kas čia ypatingo  pasakyti "Aš tave myliu", bet kitoniškai ... tai taip sunku padaryti. Tos frazės tapusios tokiomis klišėmis. Baimė mylėti, meilė kam nors ... jei  rasite būdą, kad šios reikšmės vėl skambėtų šviežiai, tai būtų nepaprastas pasiekimas.

 Turėjau nerimo dėl vaikinų, o ypač dėl Guthrie, mano naujo gitaristo - nes Guthrie nepaprastai  geras gitaristas; jis vienas tų vaikinų, kurie gali didžiausiu tempu įvairiais būdais išgroti aibę natų. Daugelis jam tiktų  į pašluostę  grindims. Parodžiau jam šią dainą ir paklausiau: "Ar sutiktum? Aš prašau tavęs sugroti tik dvi ar tris natas. " Maniau, kad jam gali pasirodyti nuobodu. Bet jis atsakė: "Ne, man tas patinka, nes tai būtent tos natos, ir būtent taip reikia groti šią dainą." Man tai buvo labai  protingi žodžiai.

 Jei duodate žmonėms kažką, kur paprastumas suveikia, ir viskas susitelkia į  jausmą ... Tai kaip įsilaužiant į jūsų širdį viena gaida, vietoj to, kad mėgintume sužavėti jūsų protą su tūkstančiu gaidų. Jiems tas patinka! Guthrie mėgavosi grodamas šias natas, nes jis matė, kad to reikalauja šis muzikos kūrinys.

 Didžiausias pasiekimas, kad žmonės pajustų. Lengva kreiptis į intelektą. Galėčiau sau rašyti kvailoką, sudėtingą šlamštą, tačiau  sunkiausias dalykas  pataikyti į širdį ir sielą. Noriu dvasingumo, o ne formalumo. "