Nuliūdusi mergaitė, ant šaligatvio prie baro,
Sėdėjo ji ir laukė savo mylimo bernelio.
Bet bachūras niekadėjas - jis ant tos mergaitės dėjęs,
Su kitom bare svaiginas, iš stiklinių liejas vynas.

Saulė pataria mergaitei: - Tu nebūk tokia kvaila,
Jis tikrai tavęs nemyli, nori būt jis su kita.
Patarimas buvo geras - ir kitų ir savo labui,
Kai nukris nuo medžių lapai, tu siųsk jį...

Toli toli - ten kur meilės nėra,
Toli toli - kur naktis ir tamsa...
(x2)

Skruostais ašaros riedėjo, bet mergaitė vis sėdėjo,
Nepaklausė patarimo, ji vardan prisiminimų
Ant kamieno ji užrašė du vardus dviejų likimų...

Žiburiai automobilio tamsoje jos nepamatė,
Kitą dieną toj jau vietoj degė ir plazdėjo žvakė.
Ji išskrido, nebegrįš - jo širdis ir siela plyš...
Nes ji dabar yra...

Toli toli - ten kur meilės nėra,
Toli toli - kur naktis ir tamsa...
(x2)