Rusted and ropy.
Dog-eared old copy.
Vintage and classic,
or just plain jurassic...
all words to describe me.
Relaxed in the knowledge
that happily present
are all things to sustain me,
nurture and claim me;
roll back the mileage.
You have settled beside me.
To the far and the wide of me.
A matter of choosing,
of finding and losing
on the rough ride with me.
Take whisky with water,
kick stones down the gutter.
Think back to long days with
stale breath recycled in my face.
Rattling through airways -
plastic on cold trays.
Watching through windows,
deep landscapes below
another time and space.
There must come some time
to walk through the night line.
Hands tight... heads high.
These are the dog-ear years.
Don't turn back. Don't linger.
For God's sake keep moving.
Primitive shadows sidle beside.
Surūdijęs, prastas niekelis, nučėpliotas knygos tomelis.
Klasikinis, senas atrodo, arba tiesiog iš juros periodo.
Visi tie vardai man tinka.
Ramus, nes žinau: nemažą laimei turiu, kas man
palaikymą duotų, popintų ir į mane pretenduotų.
Atsukt kilometražą.
Tu įsikurei šalia, plačiai aplinkui mane.
Išdava pasirinkimų, radimų ir praradimų,
per sunkmetį nepalikus manęs.
Geriu viskį atskiestą, akmenis spardau po miestą*.
Menu senas dienas, kai iškvėpuotas oras recirkuliuoja veidan,
barškant oro trasose – į padėklus plastmase -
laukiant kito laiko ir vietos kitos,
atsidėjus gelmės landšaftų už lango vaizdams.
Vis tik kada nors laikas pribręs peržengti nakties ribas.
Rankomis tvirtai, galvas aukštai.
Nučėplioti metai tie jau yra.
Nesigręžioti, netupčioti – dėl dievo, judėti į priekį.
Primityvūs šešėliai šalia sėlina.
2009 m. gruodžio 20 d. 11:02:18
Surūdijęs, prastas niekelis, nučėpliotas knygos tomelis.
Klasikinis, senas atrodo, arba tiesiog iš juros periodo.
Visi tie vardai man tinka.
Ramus, nes žinau: nemažą laimei turiu, kas man
palaikymą duotų, popintų ir į mane pretenduotų.
Atsukt kilometražą.
Tu įsikurei šalia, plačiai aplinkui mane.
Išdava pasirinkimų, radimų ir praradimų,
per sunkmetį nepalikus manęs.
Geriu viskį atskiestą, akmenis spardau po miestą*.
Menu senas dienas, kai iškvėpuotas oras recirkuliuoja veidan,
barškant oro trasose – į padėklus plastmase -
laukiant kito laiko ir vietos kitos,
atsidėjus gelmės landšaftų už lango vaizdams.
Vis tik kada nors laikas pribręs peržengti nakties ribas.
Rankomis tvirtai, galvas aukštai.
Nučėplioti metai tie jau yra.
Nesigręžioti, netupčioti – dėl dievo, judėti į priekį.
Primityvūs šešėliai šalia sėlina.
........................................ ..............
Nučėplioti metai tie.
Nučėplioti jie.
* akmenis spardau po miestą – ieškau, kuo užimti savo laiką.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly