TREMTINIO DALIA
E.Kučinskas

1. Aš prisimenu mūsų jaunystę,
Kai blogiausių dienų nebijai.
Jau alyvos turėjo pražįsti,
Su manim prie altoriaus tu ėjai.

Per trumpa buvo mūs dviejų laimė,
Ir saldžiųjų naktų per mažai.
Kaip gerai, kad iš motinos kaimo
Tu tą nakt į namus nesugrįžai.

Priedainis:
Mane trikdė pasėta virš kelio naktis,
O perkūnai jau trankė duris.
Ir iš tavo jaunystės nežinomais keliais
Išdundėjo belangiai traukiniai.

2. Vien visur nenusakomi toliai
Ir sniegynai kiek, mato akis.
Šitas svetimas grožis lig šiolei
Vis vaidenas dažnai man per naktis.

Dar sapnavosi tavosios akys,
Ir prie namo alyvų žiedai.
O širdis man vis sakė ir sakė,
Lauk manęs, nes aš čia ne amžinai.

Priedainis:
Mane trikdė pasėta virš kelio naktis,
O perkūnai jau trankė duris.
Ir iš tavo jaunystės nežinomais keliais
Išdundėjo belangiai traukiniai.

3. Vien visur nenusakomi toliai
Ir sniegynai kiek, mato akis.
Šitas svetimas grožis lig šiolei
Vis vaidenas dažnai man per naktis.

Dar sapnavosi tavosios akys,
Ir prie namo alyvų žiedai.
O širdis man vis sakė ir sakė,
Lauk manęs, nes aš čia ne amžinai.

Priedainis:
Kai atgal aš grįžau per pusnynų laukus
Švietė giedras žvaigždėtas dangus.
Ir blizgėjo pražilusi mano galva,
Gal pažins po tiek metų, ogal ne.

Pamačiau, kad tu stovi gonkeliuos viena,
Ir iš tolo mojuoju ranka.
Aš pribėgau, o tu man: tėveli brangus,
Jau mamytės nebėr, o aš dukra (1x3)