Kai jos akis trečią karta palietė diena
anksti ryte kai paukščiai vėl prisiminė save
tiktai tada tiktai tada ji tapo vėl laisva
tiktai tada kada tyla apsigyveno jos mažytėj širdyje
prieš tai ji gimė visiškai akla
ji lupomis ieškojo kur mama
bet ta kuri pagimdė ją prieš tris ilgas dienas
išėjo lauk pajutusi vėl atrištas rankas

tas tris dienas akla mergaitė šaukėsi žvaigždes
kai jos išgirdo ją kažkas palatoj uždegė žvakes
o tuo metu o tuo metu dulkėtame lange
labai arti kažkur šalia pasaulis buvo toks kaip visada
dabar jos nebėra ir ačiū dievui ji dabar laisva
bet kas ten tyliai verkia tavyje
ar tu gali išgirst kažkas taip žiauriai panašaus į ją