Tu atėjai kai lūžo medžių šakos,
Kai kilo debesys, šėlo audra.
Atėjai kai krito danguj žvaigždės,
Ir šiam pasauly jaučiausi ... menka.

Atėjai kai skendo jūroj saulė,
Kai ošė miškas ir žydėjo žiedai,
Atėjai kai naktys buvo šaltos...
Kai mano širdį draskė vėjo sparnai.

Pr.

Tu man padėjai,
Buvai šalia, kai man skaudėjo jaučiau tave,
Tavo dėka sugebėjau pakilt,
Tu išmokei išnaujo viską pamilt.

Aš verkiau kai dužo mano svajonės
Blaškės siela, žudė abejonės,
Atėjai, taip tyliai nelauktai
Ir nejučiom šiltai apkabinai.

Apkabinai, kaip mėnuo apkabina saulę,
Kaip apkabina vakarą lietus,
Apkabinai, kaip sielą apkabina meilė...
Kaip apkabina mylintis žmogus...

Pr.
Tu man padėjai,
Buvai šalia, kai man skaudėjo jaučiau tave,
Tik tavo dėka sugebėjau pakilt,
Tu išmokei iš naujo viską pamilt.