Short Arctic desert day ---
and someone left their snow-shoes in the tundra.
Look around every which way
but I can't see just where the footprints go.
Is it a casual disappearance? ---
Plucked from the middle atmosphere
like straw wind-blown.
No speck on the horizon ---
no simple message scrawled
upon the snow.
Unearthly visitation ---
someone left their snow-shoes in the tundra.
Hungry buzzard flier
circling round and round
rattling death's tambourine.
Have to run it down the cold wire ---
late insertion in tomorrow's lost and found.
Should I spread out searching?
But I'm a little thin upon the ground.
So I raise my lips to coax
the last drop of brandy from the bottle.
Rest my feet and contemplate
the mystery that's haunting
this Siberian space.
Show-shoes they bind me down ---
I'm just one more parasite of the surface layer.
I begin to get the feeling
I've been on this stage before
and I'm the only player.
One more Arctic desert day ---
another set of shoes out in the tundra snow.
I make my fade to white-out
and you can't see me where my footprints go.
Arktin4s dykumos trumpa diena –
kažkieno untai tundroje pamesti liko.
Dairaus aplink kur kieno eita čia,
tačiau nematau, kur pėdsakai galėtų vesti.
Kas tai? Netikėtas dingimas?
Išpeštas iš aplinkos gi mat,
ir tarsi šiaudas nuneštas vėjo.
Horizonte nė taškelio,
nė žodelio pakeverzot ant sniego nespėjo.
Nežemiškas apsilankymas –
kažkieno untai pamesti tundroje liko.
Suopis skrieja alkanas,
suka ratą po rato,
mirties būgnelį žvangina.
Reikia apie tai telegrafuoti,
kad spėtų įdėti į rytojaus radinių skiltį.
Gal man plačiau paieškoti?
Bet aš tiek neaukštai tegaliu pakilti.
Sudėjau lūpas, iš butelio
paskutinius brendžio lašus priviliosiu.
Poilsiui susimąsčiau, ištiesęs kojas,
apie paslaptį, kuri šiomis
Sibiro vietomis klajoja.
Untai tie tapo sąsaja man:
esu tik dar vienas parazitas ant žemės paviršiaus.
Iš kažkur radosi jausmas,
kad jau buvau ant šios scenos
ir muzikuoju vienas kaip pirštas.
Dar viena arktinės dykumos diena
dar viena pora batų tundroje ant sniego.
Aš balu iki visiškos baltos
ir jūs nematot jau, kur veda pėdsakai manieji.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
2009 m. liepos 6 d. 19:30:28
Arktin4s dykumos trumpa diena –
kažkieno untai tundroje pamesti liko.
Dairaus aplink kur kieno eita čia,
tačiau nematau, kur pėdsakai galėtų vesti.
Kas tai? Netikėtas dingimas?
Išpeštas iš aplinkos gi mat,
ir tarsi šiaudas nuneštas vėjo.
Horizonte nė taškelio,
nė žodelio pakeverzot ant sniego nespėjo.
Nežemiškas apsilankymas –
kažkieno untai pamesti tundroje liko.
Suopis skrieja alkanas,
suka ratą po rato,
mirties būgnelį žvangina.
Reikia apie tai telegrafuoti,
kad spėtų įdėti į rytojaus radinių skiltį.
Gal man plačiau paieškoti?
Bet aš tiek neaukštai tegaliu pakilti.
Sudėjau lūpas, iš butelio
paskutinius brendžio lašus priviliosiu.
Poilsiui susimąsčiau, ištiesęs kojas,
apie paslaptį, kuri šiomis
Sibiro vietomis klajoja.
Untai tie tapo sąsaja man:
esu tik dar vienas parazitas ant žemės paviršiaus.
Iš kažkur radosi jausmas,
kad jau buvau ant šios scenos
ir muzikuoju vienas kaip pirštas.
Dar viena arktinės dykumos diena
dar viena pora batų tundroje ant sniego.
Aš balu iki visiškos baltos
ir jūs nematot jau, kur veda pėdsakai manieji.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly