Rieda mūs gyvenimas be ratų.
Kartais keliu, kartais šilku, kartais grioviais.
Rieda, kelio galo nesimato.
Būna patars, būna paguos, būna nuteis.
Tai kas, kad jau žirgų nesustabdysi
Ir neaplenksim pakelės akmens.
Dar šimtą kartų kelsimės ir krisim,
Su saulė juk nei vienas negyvens.
Už jūsų laimę, mielos damos,
Už jūsų sėkmę, garbūs ponai,
Kad visos šio pasaulio dramos
Susproginėtų kaip balionai.
Už jūsų skausmą vakarykštį,
Už jūsų spindintį rytojų,
Kad visada norėtųs grįžti
Ten, kur galėtumėm išvysti
Žadėtą rojų.

Skrieja mūs gyvenimas be vėjo.
Kartais žaibuos, kartais audroj, kartais rūke.
Skrieja, nieks aplenkt nesugebėjo.
Būna kančioj, būna vilty, būna varge.
Tai kas, kad mes visatos neapskrisim
Ir nepavysim amžino rudens.
Dar šimtą kartų kelsimės ir krisim,
Su saule juk nei vienas negyvens .

Už jūsų laimę, mielos damos,
Už jūsų sėkmę, garbūs ponai,
Kad visos šio pasaulio dramos
Susproginėtų kaip balionai.
Už jūsų skausmą vakarykštį,
Už jūsų spindintį rytojų,
Kad visada norėtųs grįžti
Ten, kur galėtumėm išvysti
Žadėtą rojų.
Skrieja mūs gyvenimas be burių
Kartais bangom, kartais ledais, kartais dugnu.
Plaukia šviesoje ir spindesy mėnulio.
Būna gerai, būna keistai, būna sunku.
Tai kas, kad ežerų neišbraidysim
Ir neužtvenksim upėje vandens.
Dar šimtą kartų kelsimės ir krisim,
Su saule juk nei vienas negyvens.
Už jūsų laimę, mielos damos,
Už jūsų sėkmę, garbūs ponai,
Kad visos šio pasaulio dramos
Susproginėtų kaip balionai.
Už jūsų skausmą vakarykštį,
Už jūsų spindintį rytojų,
Kad visada norėtųs grįžti
Ten, kur galėtumėm išvysti
Žadėtą rojų.