Vakarą tylų, kai atsiveria dangus,
Aš jaučiuos toks jaukus lyg rudens lietaus žmogus.
Iš numirusių tolių, iš nežinomų kraštų
Grįšiu aš, grįši tu, ir kartosime abu:
Priedainis
Laimingų Naujų, laimingų Naujų!
Gal kas nors neišgirs ir neateis,
Ir praplauks pro šalį tirpstančiais ledais.
Laimingų Naujų, laimingų Naujų!
Gal kas nors nesupras ir neatleis,
O tu pakelk linksmybės taurę su draugais
Ir tau atleis.
Tu man atleiski, jei buvau tau neteisus,
Juk esu tik žmogus, bet užmirškime vargus
Ir gyvent šimtą metų palinkėsiu tau karštai.
Gims vaikai, bus draugai, bus Naujieji, ir gerai.
Gal gale ir bus gerai...
Priedainis
Vakarą tylų, kai atsiveria dangus,
Aš jaučiuos toks jaukus lyg rudens lietaus žmogus.
Iš numirusių tolių, iš nežinomų kraštų
Grįšiu aš, grįši tu, ir kartosime abu:
ir kartosime abu
Priedainis