Vakare po darbų atsisėdus
Priešais langą tamsiam kambary
Užsimiršta kasdieniškos bėdos
Kad turi dar kažką padaryt

Štai paimt parašyti eilėraštį
Apie tai, ką pro langą matai
Šį vienintelį vienąkart vieną šį
Ir palieti gėles nors retai

Bet kavos automatas sušnypščia
Šaldytuvas pravers dureles
Apipils skanumynais, gerybėmis
Kur jau bekurt eiles

Prieini ir sustoji prie knygų
Pagarbiai prisiliesi tada
Nuo piktumo ir melo išgydys
Geras poetas – Geda

O paskui ant mikštasuolio mintys
Apie gėrį susėda ratu
Bet suzirzęs skambutis dalintis
Į ragelį skubi kuo kitu

Tartum paslaptį mylimas diktorius
Tau vienam intymiai prasitars
Šitas vakaras taip reikalingas man
Jei gali, atvažiuok, nors dabar...

Nepavargdamas sukasi video
Pikantiškų smulkmenų daug
Koks gražus tas reklaminis užsienis
Nors imk ir tuoj pat keliauk

Bet išblėso spalvų televizorius
Telefono skambučiai tylės
Laikraštinis užmigo Paryžius jau
Užgesino neono žvaigždes

Ir tada po darbų vėl prisėdus
Priešais langą tuščiam kambary
Užsimiršta kasdieniškos bėdos
Bet ar viską užmiršti gali?