Kiekvienas iš mūsų nueis savo kelią,
Kiekvienas - iki galo,
Nors kartais pusiaukelėj būna sunku...
Ir norisi bėgti tolyn nuo savęs,
Ir atrodo, kad niekas tavęs nesupras,
Tu stovi ir žiūri į dangų tuščiom akim...

Kai nori verkti, tu verki tyliai -
Niekas negirdi, niekas nemato,
Bet kartais pavyksta, nors meilė išnyksta,
Mums viens kitą suprasti...
Kai nori verkti, tu verki tyliai -
Niekas negirdi, niekas nemato,
Bet kartais pavyksta, nors meilė išnyksta,
Mums viens kitą suprasti...
Mums viens kitą suprasti...
Mums viens kitą surasti...


Bėgantis laikas – kaip smėlis po kojom,
Jo daug, todėl mes jo netausojam,
Barstome patys ir dalinam kitiems...
Bet ateina diena, kai miršta svajonės,
O aplinkui – vien nepažįstami žmonės.
Tu viena likai... O kur tavo draugai?

Kai nori verkti, tu verki tyliai -
Niekas negirdi, niekas nemato,
Bet kartais pavyksta, nors meilė išnyksta,
Mums viens kitą suprasti...
Kai nori verkti, tu verki tyliai -
Niekas negirdi, niekas nemato,
Bet kartais pavyksta, nors meilė išnyksta,
Mums viens kitą suprasti...
Mums viens kitą suprasti...
Mums viens kitą surasti...
(x2)