Čiūčia liūlia laumės vaiką,

Kreivą šleivą ir kuprotą.

Skamba seno vario žiedas,

Laumės vaikui dovanotas,



Vėjy grūdintas ir kaltas.

Laumės vaikas kaltas... kaltas,

Kad nešoka, nedainuoja,

Kad nemiklios kreivos kojos.



Laumė močia tūžta pyksta

Ir už stalo nesodina.

Viską žino - tik nežino,

Kad sparnai jos vaikui dygsta.



Kad išskris jis vieną naktį,

Rudenį, prieš patį lietų.

Vidury didžiulės aikštės

Žmonės ras varinį žiedą...