Vytautas Šiškauskas. Leiski prisiglausti

1) Vėlei prašau prisimink, naktį aistringą
Bučinį jūros vilnies rytą žavingą.
Leisk prisiglausti prie tavęs, mano mieloji,
Leisk prisiglausti, leisk prisiglausti prie tavo peties.

Pried.: Ilgesio laišką ant jūros vilnies aš ilgesio laišką rašau.
Dainą ir meilę tavosios širdies žuvėdros grąžinti prašau.
Leisk prisiglaust arčiau, aš prašau
Tu žinok, nieks tavęs man nepakeis, nepakeis jau niekada.
Leisk prisiglausti, leisi prisiglausti.
Leisk prisiglausti prie mylimos širdies.

2) Nors ir užpustė takus jūros smiltelės,
Mena dar mūsų žod\ius kranto pušelės.
Balta žuvėdra sugrįšk, mano mieloji.
Ir apkabink, ir apkabink vėlei mane.

Leisk prisiglausti, leisk prisiglausti.
Leisk prisiglausti prie mylimos širdies.
Leisk prisiglausti, leisk prisiglausti.
Leisk prisiglausti prie mylimos širdies.

Pried.: Ilgesio laišką ant jūros vilnies aš ilgesio laišką rašau.
Dainą ir meilę tavosios širdies žuvėdros grąžinti prašau.
Leiski prisiglaust arčiau, aš prašau
Tu žinok, nieks tavęs man nepakeis,nepakeis jau niekada.
Leisk prisiglausti, leisi prisiglausti.
Leisk prisiglausti prie mylimos širdies. 2 kart.