Pažvelk kaip lengvai lengvai
Snaigės leidžias,
Papuoš jos ir mūs klaidžius takus.
Tai kas,kad žiemos nakty
Mes paklydom,
Parves vėl ji mus kartu namo.
Ir visą žemę
Ji šviesa užlies,
Per klampias pusnis nuties
Taką pilnaties.
Pr.: Ir nušvis šiąnakt žemė visa
Kantriai mūsų auginta šviesa,
Ir težydi žvaigždė pusnyje,
Kad atrastume kelią pas ją.
Svaigu nuo giedrų minčių šitą naktį,
Kai tu taip arti arti manęs
Linksmai šypsos tau,vien tau,mano akys
Tik tau skamba ši laukta daina.
Ir tamsią naktį mus viltis apšvies,
Per klampias pusnis nuties
taką pilnaties.
Pr.: