Po metų pertraukos grįžtu prie šio vokiško progresyvo giganto su visai nauju požiūriu į jo reikšmingumą to meto elektroninei muzikai, kraut rokui, space, new age ir visam progresyviam rokui. Manau, Eloy pasekėjų atsirado Rytų bloko šalyse, kad ir pvz. lenkų SBB.
Dabar girdžiu kaip sintezatoriai su bosinė gitara, kuri atlieka bass continuum funkciją, sukuria mitologinę atmosferą, kur vokalistas draminio skaitovo balsu dėsto graikų kosmogoniją.
Rašau prie albumo recenzijos, nes klausydamas Ocean lygiagrečiai skaitau ją ir sulyginu su Einaro.pastebėjimais.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Recenzija čia niekuo dėta, ji parašyta profesionaliai. Tik tai greičiau balsas tyruose - kiek mėgstančių Eloy? Vienas Sailentistas. O čia išgirto albumo Ocean iš viso niekas nelaikino nei vertino.Be abejo, Ocean grupės didžioji sėkmė, kurios jai neteko pakartoti.
Kūrinių analizėje įsivelta į dialogą su savimi (Poseidon‘s Creation), daryta abejotinų išvadų ("nes Eloy muzikoje visada išlieka kažkokia laukiama viltis, kažkoks pozityvas, kažkokia paslaptis"). Visą kitą įdomu, nesausa, reljefiška. tačiau neintriguojanti tiek, kad patrauktų paklausyti albumo. Ši recenzija nusileidžia A Forest of Stars albumo The Corpse of Rebirth recenzijai, kuri, mano manymu, kol kas yra pavyzdinė.
Taip, pritarčiau su šia nuomone. Man be The Corpse of Rebirth dar labai pavyko Van der Graaf'ų One More heaven Gained apžvalga. Kaip sakiau, didžiausias banginis buvo šitoje recenzijoje tas, kad aš nusprendžiau pernelyg paskubėti ir perdėtai paeksperimentuoti su savo nuomone.
Recenzija čia niekuo dėta, ji parašyta profesionaliai. Tik tai greičiau balsas tyruose - kiek mėgstančių Eloy? Vienas Sailentistas. O čia išgirto albumo Ocean iš viso niekas nelaikino nei vertino.Be abejo, Ocean grupės didžioji sėkmė, kurios jai neteko pakartoti.
Kūrinių analizėje įsivelta į dialogą su savimi (Poseidon‘s Creation), daryta abejotinų išvadų ("nes Eloy muzikoje visada išlieka kažkokia laukiama viltis, kažkoks pozityvas, kažkokia paslaptis"). Visą kitą įdomu, nesausa, reljefiška. tačiau neintriguojanti tiek, kad patrauktų paklausyti albumo. Ši recenzija nusileidžia A Forest of Stars albumo The Corpse of Rebirth recenzijai, kuri, mano manymu, kol kas yra pavyzdinė.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Recenzija rašyta po kurio laiko pertraukos, nes tokiems dalykams nelabai turėdavau laiko. Šiek tiek aš mėgstu į dainas žiūrėti analitiškai, nagrinėti smulkmenas, todėl galbūt mano recenzijos virsta nedėkingai ilga teksto siena, kuri iš esmės nieko daug nepasako be to, jog tai yra muzikologinė albumo analizė. Bet būtent tokią recenziją įsivaizduoju aš, toks mano stilius. Aišku, aš šią recenziją parašiau labai greitai (~1 valanda), todėl galbūt galėjau ir geriau įsigilinti, geriau sudėlioti tekstą, bet čia dar vienas mano eksperimentas. Lauksiu kažkieno įvertinimo, nes recenzijas rašau ne tam, kad kažkas ją perskaitytų ir numotų ranka ir įsijungtų kitą.
Richardo Tandy (ELO) klaviatūrų paletė buvo svarbi grupės garso sudedamoji dalis, ypač albumuose „A New World Record“, „Out of the Blue“, „Discovery“ ir „Time“.
2015 m. rugsėjo 6 d. 19:37:51
Po metų pertraukos grįžtu prie šio vokiško progresyvo giganto su visai nauju požiūriu į jo reikšmingumą to meto elektroninei muzikai, kraut rokui, space, new age ir visam progresyviam rokui. Manau, Eloy pasekėjų atsirado Rytų bloko šalyse, kad ir pvz. lenkų SBB.
Dabar girdžiu kaip sintezatoriai su bosinė gitara, kuri atlieka bass continuum funkciją, sukuria mitologinę atmosferą, kur vokalistas draminio skaitovo balsu dėsto graikų kosmogoniją.
Rašau prie albumo recenzijos, nes klausydamas Ocean lygiagrečiai skaitau ją ir sulyginu su Einaro.pastebėjimais.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2014 m. balandžio 10 d. 14:02:29
Taip, pritarčiau su šia nuomone. Man be The Corpse of Rebirth dar labai pavyko Van der Graaf'ų One More heaven Gained apžvalga. Kaip sakiau, didžiausias banginis buvo šitoje recenzijoje tas, kad aš nusprendžiau pernelyg paskubėti ir perdėtai paeksperimentuoti su savo nuomone.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2014 m. balandžio 9 d. 23:05:32
Recenzija čia niekuo dėta, ji parašyta profesionaliai. Tik tai greičiau balsas tyruose - kiek mėgstančių Eloy? Vienas Sailentistas. O čia išgirto albumo Ocean iš viso niekas nelaikino nei vertino.Be abejo, Ocean grupės didžioji sėkmė, kurios jai neteko pakartoti.
Kūrinių analizėje įsivelta į dialogą su savimi (Poseidon‘s Creation), daryta abejotinų išvadų ("nes Eloy muzikoje visada išlieka kažkokia laukiama viltis, kažkoks pozityvas, kažkokia paslaptis"). Visą kitą įdomu, nesausa, reljefiška. tačiau neintriguojanti tiek, kad patrauktų paklausyti albumo. Ši recenzija nusileidžia A Forest of Stars albumo The Corpse of Rebirth recenzijai, kuri, mano manymu, kol kas yra pavyzdinė.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2014 m. balandžio 9 d. 18:03:03
Recenzija rašyta po kurio laiko pertraukos, nes tokiems dalykams nelabai turėdavau laiko. Šiek tiek aš mėgstu į dainas žiūrėti analitiškai, nagrinėti smulkmenas, todėl galbūt mano recenzijos virsta nedėkingai ilga teksto siena, kuri iš esmės nieko daug nepasako be to, jog tai yra muzikologinė albumo analizė. Bet būtent tokią recenziją įsivaizduoju aš, toks mano stilius. Aišku, aš šią recenziją parašiau labai greitai (~1 valanda), todėl galbūt galėjau ir geriau įsigilinti, geriau sudėlioti tekstą, bet čia dar vienas mano eksperimentas. Lauksiu kažkieno įvertinimo, nes recenzijas rašau ne tam, kad kažkas ją perskaitytų ir numotų ranka ir įsijungtų kitą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas