Jaunystė , tai draugas.

Diskusijos

0

Dienoraščio fragmentai? Tuomet lipinant iš jų koliažą reiktų nuoseklumo. O tai labai panašu, kad veiksmas vyksta labai tykių vakarą, kai už namo švilpia vėjas, bet viskas vyksta labai tylomis. Šis prieštaravimas jau pačioje pradžioje skaitytojui griauna tolesnį vsaros romantinio nuotykio atmosferą. Arba aš klystu ir pirmas posmas yra išeities taškas, kur lyrinis herojus atsiduoda atsiminimams. Tada didelis laiko šuolis, ir vasara, ir jaunystė likusi už vienos krypties eismo kelio lanksto nuo kurio atsivėrė tikasis meilės-jaunystės-draugystės įsisąmonimas.

Taip yra tiesos,bet nepamiršk,kad čia yra dienoraštinės eilės,o joms iš pradžių neteikiu idealumo,bet teikiu ,kad sugauti tam tikrą buvusi jausmą,tik man žinomą tarmę ir rimą.O kada nors galima daryti,jau ir eilėraštį,pagal eilėraščio,o gal dainos tekstą.

Dienoraštis,tai atmintis kokio įvykio,ar šiaip jausmo tų dienų,todėl kai skaitau,tai atsimenu tos dienos buvusį įvykį ir geriau jaučiu tą laiką irt.t. Dienoraščio eiles,jeigu galima taip vadinti,jos tik iš dalies yra eilės,skaityti tinkamai ir suprasti gali tik, pats dienoraštininkas,nes tik jis žino,kaip jas traktuoti.

Nu visa lyrinė emocija kūrinyje yra, bet techninė pusė yra griūvanti lūšna. Jei bandom rašyti eilėraštį su rimu, tai tą rimą reikia laikyti nuosekliai, o ne vienam stulpely yra, kitam nėra, vienam gaubiamasis, kitam gretutinis rimavimas ir pan. Žodyno stilius baisus - kiekviename stulpelyje yra labai neskoningai besikartojantys žodžiai. Tas lyrinis siužetas kažkaip nusvyruoja nuklišina kažkur toli, lyginant kūrinio pradžią ir pabaigą. Žodž, daugiau 5 balų tikrai negalima rašyti.