Trumpus kūrinius aš vertinu, jei juose yra stiprus sąmojis. Geriausias trumpos prozos autorius šiandien man yra Aidas Marčėnas ("Sakiniai", "Kasdienynas").
Čia kalbamos idėjos labiau prašosi eilėraščio formato. Nes dabar jos man kažkokios nesulipusios, tiesiog išrašytos ir paliktos skaitytojui.
Dar vienas dalykas: nors mano galvoje riba tarp blog'o (dienoraščio, kaip čia music'e užvadinta) ir kūrybos yra siaura, tačiau šitas daiktas yra nepakankamai "apšlifuotas", kad būtų dėtas į kūrybos skiltį, bet aišku, čia tik mano suvokimas, kiekvienas į kūrybą turi savo požiūrį.
Ir paskutinis dalykas: šitas rašinėlis skamba kaip motyvacinė kalba arba mažų mažiausiai saviguodos rašinėlis. Man tokie iš esmės nepatinka. Juose proklamuojamos savaime suprantamos idėjos. Todėl man ir antroji pastraipa pasirodė, kad visi šitie žodžiai jau yra šimtus kartų pasakyti.
Sveikintinas yra bandymas rašyti, taip ir toliau. Aš iš to, ką dabar perskaičiau, ateityje laukčiau dviejų dalykų: arba bandymo paeiliuoti, taip harmonizuojant tas savo mintis, arba paieškoti dar stipresnės ir konkrečios idėjos ir labiau paplėtoti šį prozos formatą.
Patruliai - Čipolinas
Top 30 pasiūlimui
Dar keleta naujų veidų
Lengvaatletė-dainininkė Auksė Vyšniauskaitė - Susivėlus
Gediminas Jokubauskas - Į kalnus
Dėl naujų dainų. Norėjau įkelt naują New Order singlą. Neįkėliau ir turbūt nekelsiu. Net nežinau, kaip pavadint tą maniją (spėju, korėjiečių) vadintis mega garsiais vardais. Jau kiek tokių apsišaukėlių (nebijau taip vadint) ten pridygę...
Spotify Wrapped - biggest schlock. Aš nežinau, kaip jie skaičiuoja perklausas, kaip jie klasifikuoja stilius, bet kiekvienais metais pasižiūriu ir pasakau sau, kad didesnės nesąmonės dar nesu matęs. Gal dedikuosiu kada tam blog'ą kokį.
2018 m. gegužės 13 d. 13:43:50
Trumpus kūrinius aš vertinu, jei juose yra stiprus sąmojis. Geriausias trumpos prozos autorius šiandien man yra Aidas Marčėnas ("Sakiniai", "Kasdienynas").
Čia kalbamos idėjos labiau prašosi eilėraščio formato. Nes dabar jos man kažkokios nesulipusios, tiesiog išrašytos ir paliktos skaitytojui.
Dar vienas dalykas: nors mano galvoje riba tarp blog'o (dienoraščio, kaip čia music'e užvadinta) ir kūrybos yra siaura, tačiau šitas daiktas yra nepakankamai "apšlifuotas", kad būtų dėtas į kūrybos skiltį, bet aišku, čia tik mano suvokimas, kiekvienas į kūrybą turi savo požiūrį.
Ir paskutinis dalykas: šitas rašinėlis skamba kaip motyvacinė kalba arba mažų mažiausiai saviguodos rašinėlis. Man tokie iš esmės nepatinka. Juose proklamuojamos savaime suprantamos idėjos. Todėl man ir antroji pastraipa pasirodė, kad visi šitie žodžiai jau yra šimtus kartų pasakyti.
Sveikintinas yra bandymas rašyti, taip ir toliau. Aš iš to, ką dabar perskaičiau, ateityje laukčiau dviejų dalykų: arba bandymo paeiliuoti, taip harmonizuojant tas savo mintis, arba paieškoti dar stipresnės ir konkrečios idėjos ir labiau paplėtoti šį prozos formatą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas