Trumpus kūrinius aš vertinu, jei juose yra stiprus sąmojis. Geriausias trumpos prozos autorius šiandien man yra Aidas Marčėnas ("Sakiniai", "Kasdienynas").
Čia kalbamos idėjos labiau prašosi eilėraščio formato. Nes dabar jos man kažkokios nesulipusios, tiesiog išrašytos ir paliktos skaitytojui.
Dar vienas dalykas: nors mano galvoje riba tarp blog'o (dienoraščio, kaip čia music'e užvadinta) ir kūrybos yra siaura, tačiau šitas daiktas yra nepakankamai "apšlifuotas", kad būtų dėtas į kūrybos skiltį, bet aišku, čia tik mano suvokimas, kiekvienas į kūrybą turi savo požiūrį.
Ir paskutinis dalykas: šitas rašinėlis skamba kaip motyvacinė kalba arba mažų mažiausiai saviguodos rašinėlis. Man tokie iš esmės nepatinka. Juose proklamuojamos savaime suprantamos idėjos. Todėl man ir antroji pastraipa pasirodė, kad visi šitie žodžiai jau yra šimtus kartų pasakyti.
Sveikintinas yra bandymas rašyti, taip ir toliau. Aš iš to, ką dabar perskaičiau, ateityje laukčiau dviejų dalykų: arba bandymo paeiliuoti, taip harmonizuojant tas savo mintis, arba paieškoti dar stipresnės ir konkrečios idėjos ir labiau paplėtoti šį prozos formatą.
Tuo labiau, koncertinės versijos dažnai ateina kartu su koncertiniu albumu, tai yra racionalu joms daryti atskirus dainų profilius ir tokia buvo daugiametė praktika.
Dėl to, kokių versijų reikia music'e, kokių nereikia. Aš visada vadovavaus principu, kad remaster'ių ar remix'ų (nebent tai kito atlikėjo remiksas) atskirai kelti nereikia. Bet koncertinės ir rerecorded studijinės versijos dažnai yra vertingos.
Taip pat ne visai tiesa, kad ji prisiskyrė prie Ambassadeurs... taip, įėjus į jos tebeesantį profilį administracijoje tokį dalyką rodo dropbox'e, bet pvz Ambassadeurs profilyje tokios info visai nėra. Tai vadinasi, nieko labai blogo neįvyko.
Nesutinku su Alvydu. Šalinant dainą iš albumo dainos profiliui niekas nenutinka, tik ją trinant ji pavirsta va tokiu vaiduokliu, kuris vis dar turi nuorodą, bet joje nieko nėra. Tiesiog taip visados buvo suprogramuota, jei neklystu.
2018 m. gegužės 13 d. 13:43:50
Trumpus kūrinius aš vertinu, jei juose yra stiprus sąmojis. Geriausias trumpos prozos autorius šiandien man yra Aidas Marčėnas ("Sakiniai", "Kasdienynas").
Čia kalbamos idėjos labiau prašosi eilėraščio formato. Nes dabar jos man kažkokios nesulipusios, tiesiog išrašytos ir paliktos skaitytojui.
Dar vienas dalykas: nors mano galvoje riba tarp blog'o (dienoraščio, kaip čia music'e užvadinta) ir kūrybos yra siaura, tačiau šitas daiktas yra nepakankamai "apšlifuotas", kad būtų dėtas į kūrybos skiltį, bet aišku, čia tik mano suvokimas, kiekvienas į kūrybą turi savo požiūrį.
Ir paskutinis dalykas: šitas rašinėlis skamba kaip motyvacinė kalba arba mažų mažiausiai saviguodos rašinėlis. Man tokie iš esmės nepatinka. Juose proklamuojamos savaime suprantamos idėjos. Todėl man ir antroji pastraipa pasirodė, kad visi šitie žodžiai jau yra šimtus kartų pasakyti.
Sveikintinas yra bandymas rašyti, taip ir toliau. Aš iš to, ką dabar perskaičiau, ateityje laukčiau dviejų dalykų: arba bandymo paeiliuoti, taip harmonizuojant tas savo mintis, arba paieškoti dar stipresnės ir konkrečios idėjos ir labiau paplėtoti šį prozos formatą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas