Trumpus kūrinius aš vertinu, jei juose yra stiprus sąmojis. Geriausias trumpos prozos autorius šiandien man yra Aidas Marčėnas ("Sakiniai", "Kasdienynas").
Čia kalbamos idėjos labiau prašosi eilėraščio formato. Nes dabar jos man kažkokios nesulipusios, tiesiog išrašytos ir paliktos skaitytojui.
Dar vienas dalykas: nors mano galvoje riba tarp blog'o (dienoraščio, kaip čia music'e užvadinta) ir kūrybos yra siaura, tačiau šitas daiktas yra nepakankamai "apšlifuotas", kad būtų dėtas į kūrybos skiltį, bet aišku, čia tik mano suvokimas, kiekvienas į kūrybą turi savo požiūrį.
Ir paskutinis dalykas: šitas rašinėlis skamba kaip motyvacinė kalba arba mažų mažiausiai saviguodos rašinėlis. Man tokie iš esmės nepatinka. Juose proklamuojamos savaime suprantamos idėjos. Todėl man ir antroji pastraipa pasirodė, kad visi šitie žodžiai jau yra šimtus kartų pasakyti.
Sveikintinas yra bandymas rašyti, taip ir toliau. Aš iš to, ką dabar perskaičiau, ateityje laukčiau dviejų dalykų: arba bandymo paeiliuoti, taip harmonizuojant tas savo mintis, arba paieškoti dar stipresnės ir konkrečios idėjos ir labiau paplėtoti šį prozos formatą.
Jeigu rimtai kalbant, kad gyvam sulaukt sv.Kaledu noreciau kad bent viena diena metuose Lazutka gydytu kaip Nauseda - o Nauseda kaip Lazutka. Tas pats % gydytoju atsainumas geroves valstijoje
dėl mano impotencijos? Kliedesiu? Diabeto, kraujospudzio? Voties?“
Gydytojas nusišypso ir atsako: „Išgerkite vieną (haloperidoli), ir jums neberūpės nė vienas iš šių dalykų!“
Ta proga... nueini pas gydytoją, kuris tau išrašo naują „stebuklingą tabletę“ nuo visų negalavimų.
„Tai neįtikėtinas proveržis“, – sako gydytojas. „Tai visagalis vaistas nuo kiekvienos ligos!“
Ziuri skeptiškai į mažytę tabletę. „Nuo visko? O kaip dėl man
O siaip tai laikas galva gydyti. Tik reikia ismaniosios kyshiu programeles, nes stovetis eilese nesiruosiu kai problemos su galva kojos kencia. Kysiai brangs nuo naujuju bet ir per sventes. Medix gonna play, I is gonna pay...
Klausiau The Smiths - Meat is murder, ir nieko anti-homophobisko tame nematau. Nebent kai sakau valgysiu saltiena be krieno - valgysiu saltiena su xrienu
2018 m. gegužės 13 d. 13:43:50
Trumpus kūrinius aš vertinu, jei juose yra stiprus sąmojis. Geriausias trumpos prozos autorius šiandien man yra Aidas Marčėnas ("Sakiniai", "Kasdienynas").
Čia kalbamos idėjos labiau prašosi eilėraščio formato. Nes dabar jos man kažkokios nesulipusios, tiesiog išrašytos ir paliktos skaitytojui.
Dar vienas dalykas: nors mano galvoje riba tarp blog'o (dienoraščio, kaip čia music'e užvadinta) ir kūrybos yra siaura, tačiau šitas daiktas yra nepakankamai "apšlifuotas", kad būtų dėtas į kūrybos skiltį, bet aišku, čia tik mano suvokimas, kiekvienas į kūrybą turi savo požiūrį.
Ir paskutinis dalykas: šitas rašinėlis skamba kaip motyvacinė kalba arba mažų mažiausiai saviguodos rašinėlis. Man tokie iš esmės nepatinka. Juose proklamuojamos savaime suprantamos idėjos. Todėl man ir antroji pastraipa pasirodė, kad visi šitie žodžiai jau yra šimtus kartų pasakyti.
Sveikintinas yra bandymas rašyti, taip ir toliau. Aš iš to, ką dabar perskaičiau, ateityje laukčiau dviejų dalykų: arba bandymo paeiliuoti, taip harmonizuojant tas savo mintis, arba paieškoti dar stipresnės ir konkrečios idėjos ir labiau paplėtoti šį prozos formatą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas