Trumpus kūrinius aš vertinu, jei juose yra stiprus sąmojis. Geriausias trumpos prozos autorius šiandien man yra Aidas Marčėnas ("Sakiniai", "Kasdienynas").
Čia kalbamos idėjos labiau prašosi eilėraščio formato. Nes dabar jos man kažkokios nesulipusios, tiesiog išrašytos ir paliktos skaitytojui.
Dar vienas dalykas: nors mano galvoje riba tarp blog'o (dienoraščio, kaip čia music'e užvadinta) ir kūrybos yra siaura, tačiau šitas daiktas yra nepakankamai "apšlifuotas", kad būtų dėtas į kūrybos skiltį, bet aišku, čia tik mano suvokimas, kiekvienas į kūrybą turi savo požiūrį.
Ir paskutinis dalykas: šitas rašinėlis skamba kaip motyvacinė kalba arba mažų mažiausiai saviguodos rašinėlis. Man tokie iš esmės nepatinka. Juose proklamuojamos savaime suprantamos idėjos. Todėl man ir antroji pastraipa pasirodė, kad visi šitie žodžiai jau yra šimtus kartų pasakyti.
Sveikintinas yra bandymas rašyti, taip ir toliau. Aš iš to, ką dabar perskaičiau, ateityje laukčiau dviejų dalykų: arba bandymo paeiliuoti, taip harmonizuojant tas savo mintis, arba paieškoti dar stipresnės ir konkrečios idėjos ir labiau paplėtoti šį prozos formatą.
Papolitikuojant toliau: hitleris naikino zydu tauta. Vilniaus gatves dazytos krauju. Negrazu taip - sakytu nuo mr facebook zukurberg, landzberg iki tom cruise ar muzikinio michael bolton. Me agrees.
Einaras kai bendrauja pm o ne viesai nera toks show-offy guy. Kaip as. Bet tu vakar buvai hitleris man - kam istrynei graziausiu mano temos paveikslu pasilikai savo tirada o galejai trint mano posta. Istrynei 3. Mokek tris van der graaf cd kuriu neturiu :
2018 m. gegužės 13 d. 13:43:50
Trumpus kūrinius aš vertinu, jei juose yra stiprus sąmojis. Geriausias trumpos prozos autorius šiandien man yra Aidas Marčėnas ("Sakiniai", "Kasdienynas").
Čia kalbamos idėjos labiau prašosi eilėraščio formato. Nes dabar jos man kažkokios nesulipusios, tiesiog išrašytos ir paliktos skaitytojui.
Dar vienas dalykas: nors mano galvoje riba tarp blog'o (dienoraščio, kaip čia music'e užvadinta) ir kūrybos yra siaura, tačiau šitas daiktas yra nepakankamai "apšlifuotas", kad būtų dėtas į kūrybos skiltį, bet aišku, čia tik mano suvokimas, kiekvienas į kūrybą turi savo požiūrį.
Ir paskutinis dalykas: šitas rašinėlis skamba kaip motyvacinė kalba arba mažų mažiausiai saviguodos rašinėlis. Man tokie iš esmės nepatinka. Juose proklamuojamos savaime suprantamos idėjos. Todėl man ir antroji pastraipa pasirodė, kad visi šitie žodžiai jau yra šimtus kartų pasakyti.
Sveikintinas yra bandymas rašyti, taip ir toliau. Aš iš to, ką dabar perskaičiau, ateityje laukčiau dviejų dalykų: arba bandymo paeiliuoti, taip harmonizuojant tas savo mintis, arba paieškoti dar stipresnės ir konkrečios idėjos ir labiau paplėtoti šį prozos formatą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas