Trumpus kūrinius aš vertinu, jei juose yra stiprus sąmojis. Geriausias trumpos prozos autorius šiandien man yra Aidas Marčėnas ("Sakiniai", "Kasdienynas").
Čia kalbamos idėjos labiau prašosi eilėraščio formato. Nes dabar jos man kažkokios nesulipusios, tiesiog išrašytos ir paliktos skaitytojui.
Dar vienas dalykas: nors mano galvoje riba tarp blog'o (dienoraščio, kaip čia music'e užvadinta) ir kūrybos yra siaura, tačiau šitas daiktas yra nepakankamai "apšlifuotas", kad būtų dėtas į kūrybos skiltį, bet aišku, čia tik mano suvokimas, kiekvienas į kūrybą turi savo požiūrį.
Ir paskutinis dalykas: šitas rašinėlis skamba kaip motyvacinė kalba arba mažų mažiausiai saviguodos rašinėlis. Man tokie iš esmės nepatinka. Juose proklamuojamos savaime suprantamos idėjos. Todėl man ir antroji pastraipa pasirodė, kad visi šitie žodžiai jau yra šimtus kartų pasakyti.
Sveikintinas yra bandymas rašyti, taip ir toliau. Aš iš to, ką dabar perskaičiau, ateityje laukčiau dviejų dalykų: arba bandymo paeiliuoti, taip harmonizuojant tas savo mintis, arba paieškoti dar stipresnės ir konkrečios idėjos ir labiau paplėtoti šį prozos formatą.
Daugiau siryt nebesnekesiu paslepsniu temomis tokiom. Nes uzblokuos. Jei pries 70 metu i interneta buciau rases tarybu sajunga vietoj Tarybu Sajunga, butu uzblokave ir persekioje net seimos narius. Nepasikeite niekas tik spalvos...
Tie kurie vykdo mirtinas zmogzudystes arba issvaisto milijonus, arba degina savo bei kitu laika - turi Antikurejo Gena. Bet jei kaunasi du Antikurejai, kaip Hitleris ir Stalinas, tarkim, jie sukuria daug laisvos erdves po ju sekusiems Kurejams. Ir t.t.
Nakties mintis: manau 1dien suses mokslininkai su astrofizikais visokiais (pabaigs savo mesainius bibliotekos bufete), apsitare nuspres kad Kurejo Genas egzistuoja. T.y. neegzistuoja viskas chaotiskai, padrikai bet vienakryptiskai, kurejo ranka juda link.
Tai kad nei hiperbolės, nei ironijos aš nieko Konditerijaus komentaruose nematau. Tiesiog nuoširdūs siūlymai ir tiek. Bet gi reikia kažką naglo pasakyt, be provokavimo tamstai neišeina.
2018 m. gegužės 13 d. 13:43:50
Trumpus kūrinius aš vertinu, jei juose yra stiprus sąmojis. Geriausias trumpos prozos autorius šiandien man yra Aidas Marčėnas ("Sakiniai", "Kasdienynas").
Čia kalbamos idėjos labiau prašosi eilėraščio formato. Nes dabar jos man kažkokios nesulipusios, tiesiog išrašytos ir paliktos skaitytojui.
Dar vienas dalykas: nors mano galvoje riba tarp blog'o (dienoraščio, kaip čia music'e užvadinta) ir kūrybos yra siaura, tačiau šitas daiktas yra nepakankamai "apšlifuotas", kad būtų dėtas į kūrybos skiltį, bet aišku, čia tik mano suvokimas, kiekvienas į kūrybą turi savo požiūrį.
Ir paskutinis dalykas: šitas rašinėlis skamba kaip motyvacinė kalba arba mažų mažiausiai saviguodos rašinėlis. Man tokie iš esmės nepatinka. Juose proklamuojamos savaime suprantamos idėjos. Todėl man ir antroji pastraipa pasirodė, kad visi šitie žodžiai jau yra šimtus kartų pasakyti.
Sveikintinas yra bandymas rašyti, taip ir toliau. Aš iš to, ką dabar perskaičiau, ateityje laukčiau dviejų dalykų: arba bandymo paeiliuoti, taip harmonizuojant tas savo mintis, arba paieškoti dar stipresnės ir konkrečios idėjos ir labiau paplėtoti šį prozos formatą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas