Iš eilėraščio norėtųsi sąskambio. Geriausiai jį apčiuopiu 2 stulpelio pirmose dviejose eilutėse, bet trečia eilutė efektą vėl nukill'ina (19 skiemenų yra kiek per daug vienai eilutei)
Ir man nepatinka nuvalkiota "dar vis" konstrukcija, kurią visi (galbūt įskaitant mane, nežinau, kas ten mano paauglystės eilėraščiuose vyko) eilėraščiuose vartoja.
Šiaip eilėraštis įdomus, atmosferą tam tikrą jis kuria. Tos pačios paskutinės dvi eilutės iš antro stulpelio, kurios man neduoda sąskambio, tačiau jos duoda bene įdomiausią mintį, ir gana realistišką — nakties romantika uždega, o ryto realumas sunaikina tą žmogaus užsidegimą.
Skaitiniam vertinimui svarstau tarp 8 ir 9, kol kas duosiu 8 balus.
Dėl sąskambio, aš kaip visada kurdama, žinoma, negalvoju apie skiemenis ir dermes. Kiek pamenu kai rašiau šį eilėraštį, jis man kilo iš epizodinio įkvėpimo, taigi jis labiau kaip kokia ekspresionistinė išraiška, nei bandymas kurti profesionalų standartišką eilėraštį. Ir tokie man labiau patinka, net jeigu jie ir susilaukia daugiau kritikos būtent dėl savo padrikumo, savo literatūrinio anarchizmo, kaip mėgstu sakyt.
Kai rašiau "dar vis", man toje eilutėje (ir apskritai visame šiame eilėraštyje) žodžiai liejosi kaip iš gausybės rago, arba ėjo kaip per sviestą. Kaip parašyta, taip ir buvo originaliai sugalvota, aš labai mažai ką koregavau, tad net nekilo mintis ieškoti žodžių pakaitalų per daug.
8-9 yra labai aukštas įvertinimas šiuo atveju. Aš sau duočiau 7-8, labiau į 7 pusę, kadangi matau, jog eilėraštis turi potencialo virsti daug patrauklesniu. Tačiau kadangi man jis patinka kaip tuo metu iš mano ramybės būsenos išplaukusi momentinė išraiška, vertinu jį tokį, koks yra. Man iš esmės tai yra vienas mėgstamiausių mano kurtų eilėraščių, iš tos tokios "romantizmo eros", jeigu galima ją taip pavadinti, nes vis dėlto, nekūriau tiek jau daug. Geriau nei mano ankstyvieji bandymai, geriau ir už paskutiniuosius. Dabar tiesiog laukiu kada vėl aplankys toks panašus įkvėpimas.
Ačiū už įvertinimą :)
Eilėraščius aš mečiau būtent dėl tos priežasties, jog jie nesudaro estetinio poveikio, o kad jį sudarytų, reikia gerai nušlifuoti sąskambį. Tą aš daryti tingiu ir dažniausiai savo visus raštus irgi palieku nekoregavęs, tiesiog išlietus iš pirminio minčių pliūpsnio. Geriau jau renkuosi eiliuotą prozą, nes su lyrikos rūšimi man bėdos.
Iš eilėraščio norėtųsi sąskambio. Geriausiai jį apčiuopiu 2 stulpelio pirmose dviejose eilutėse, bet trečia eilutė efektą vėl nukill'ina (19 skiemenų yra kiek per daug vienai eilutei)
Ir man nepatinka nuvalkiota "dar vis" konstrukcija, kurią visi (galbūt įskaitant mane, nežinau, kas ten mano paauglystės eilėraščiuose vyko) eilėraščiuose vartoja.
Šiaip eilėraštis įdomus, atmosferą tam tikrą jis kuria. Tos pačios paskutinės dvi eilutės iš antro stulpelio, kurios man neduoda sąskambio, tačiau jos duoda bene įdomiausią mintį, ir gana realistišką — nakties romantika uždega, o ryto realumas sunaikina tą žmogaus užsidegimą.
Skaitiniam vertinimui svarstau tarp 8 ir 9, kol kas duosiu 8 balus.
Dėl sąskambio, aš kaip visada kurdama, žinoma, negalvoju apie skiemenis ir dermes. Kiek pamenu kai rašiau šį eilėraštį, jis man kilo iš epizodinio įkvėpimo, taigi jis labiau kaip kokia ekspresionistinė išraiška, nei bandymas kurti profesionalų standartišką eilėraštį. Ir tokie man labiau patinka, net jeigu jie ir susilaukia daugiau kritikos būtent dėl savo padrikumo, savo literatūrinio anarchizmo, kaip mėgstu sakyt.
Kai rašiau "dar vis", man toje eilutėje (ir apskritai visame šiame eilėraštyje) žodžiai liejosi kaip iš gausybės rago, arba ėjo kaip per sviestą. Kaip parašyta, taip ir buvo originaliai sugalvota, aš labai mažai ką koregavau, tad net nekilo mintis ieškoti žodžių pakaitalų per daug.
8-9 yra labai aukštas įvertinimas šiuo atveju. Aš sau duočiau 7-8, labiau į 7 pusę, kadangi matau, jog eilėraštis turi potencialo virsti daug patrauklesniu. Tačiau kadangi man jis patinka kaip tuo metu iš mano ramybės būsenos išplaukusi momentinė išraiška, vertinu jį tokį, koks yra. Man iš esmės tai yra vienas mėgstamiausių mano kurtų eilėraščių, iš tos tokios "romantizmo eros", jeigu galima ją taip pavadinti, nes vis dėlto, nekūriau tiek jau daug. Geriau nei mano ankstyvieji bandymai, geriau ir už paskutiniuosius. Dabar tiesiog laukiu kada vėl aplankys toks panašus įkvėpimas.
Ačiū už įvertinimą :)
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
Iš eilėraščio norėtųsi sąskambio. Geriausiai jį apčiuopiu 2 stulpelio pirmose dviejose eilutėse, bet trečia eilutė efektą vėl nukill'ina (19 skiemenų yra kiek per daug vienai eilutei)
Ir man nepatinka nuvalkiota "dar vis" konstrukcija, kurią visi (galbūt įskaitant mane, nežinau, kas ten mano paauglystės eilėraščiuose vyko) eilėraščiuose vartoja.
Šiaip eilėraštis įdomus, atmosferą tam tikrą jis kuria. Tos pačios paskutinės dvi eilutės iš antro stulpelio, kurios man neduoda sąskambio, tačiau jos duoda bene įdomiausią mintį, ir gana realistišką — nakties romantika uždega, o ryto realumas sunaikina tą žmogaus užsidegimą.
Skaitiniam vertinimui svarstau tarp 8 ir 9, kol kas duosiu 8 balus.
Jau negana DELFI irgi nesiūlo aukščiausios kokybės, bet paywall'as mane provokuoja pereiti prie kitų alternatyvų. LRT, pavyzdžiui - mažiau naujienų, bet kokybiškesnis ir nemokamas turinys. Music'as tuo tarpu konkurentų vis dar, manau, neturi...
Tuo tarpu labiau klestintys tinklalapiai paywall'ą išnaudoja su pasimėgavimu. Aš mėgstu DELFI paskaityti, tai jie neprenumeruojančius skaitytojus terorizuoja vis labiau ir labiau. Jei prieš metus ar du po paywall'ų buvo pakišta 20-30 % straipsnių, dabar..
Silentist gerą frazę irgi pasakė. Šiek tiek siejasi su tuo, kad aš (ir ne tik aš, man rods ir tu, Rūta) tais pačiais 2014 metais siūlėmė įvesti mokamą narystę. Gal tai būtų buvęs pernelyg laiką aplenkęs sprendimas, bet dabar jis būtų taip madingas...
Turėtume ir žmogiškųjų resursų, pildančių duombazę, ir daugiau lankytojų generuotų didesnes pajamas iš reklamos, o ir apmokamą programuotoją galėtume daug dažniau išnaudoti geriems tikslams ir šitų nesąmoningų bugų tvarkymui.
Ne, vartotojai aišku negrįžo, nes priemonių buvo imtasi kokiais 6-7 metais per vėlai. Reikėjo kažkokios restruktūrizacijos imtis iškart, 2014 m. birželį (kai buvo panaikintos perklausos). Tada, praėjus lygiai 10 metų, mes turėtume daug geresnį tinklalapį.
svetainės su tiek problemų ir, kaip suprantu, 0 Eur sąskaitoj. Na, viena bėda dingo – niekas nebeklausia, ar iš sčia galima parsisiųst dainų. Kita vertus – perklausos grįžo (ir nemokamos), o vartotojai, deja, ne,,,
2018 m. gegužės 17 d. 22:14:01
Eilėraščius aš mečiau būtent dėl tos priežasties, jog jie nesudaro estetinio poveikio, o kad jį sudarytų, reikia gerai nušlifuoti sąskambį. Tą aš daryti tingiu ir dažniausiai savo visus raštus irgi palieku nekoregavęs, tiesiog išlietus iš pirminio minčių pliūpsnio. Geriau jau renkuosi eiliuotą prozą, nes su lyrikos rūšimi man bėdos.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2018 m. gegužės 13 d. 21:08:19
Dėl sąskambio, aš kaip visada kurdama, žinoma, negalvoju apie skiemenis ir dermes. Kiek pamenu kai rašiau šį eilėraštį, jis man kilo iš epizodinio įkvėpimo, taigi jis labiau kaip kokia ekspresionistinė išraiška, nei bandymas kurti profesionalų standartišką eilėraštį. Ir tokie man labiau patinka, net jeigu jie ir susilaukia daugiau kritikos būtent dėl savo padrikumo, savo literatūrinio anarchizmo, kaip mėgstu sakyt.
Kai rašiau "dar vis", man toje eilutėje (ir apskritai visame šiame eilėraštyje) žodžiai liejosi kaip iš gausybės rago, arba ėjo kaip per sviestą. Kaip parašyta, taip ir buvo originaliai sugalvota, aš labai mažai ką koregavau, tad net nekilo mintis ieškoti žodžių pakaitalų per daug.
8-9 yra labai aukštas įvertinimas šiuo atveju. Aš sau duočiau 7-8, labiau į 7 pusę, kadangi matau, jog eilėraštis turi potencialo virsti daug patrauklesniu. Tačiau kadangi man jis patinka kaip tuo metu iš mano ramybės būsenos išplaukusi momentinė išraiška, vertinu jį tokį, koks yra. Man iš esmės tai yra vienas mėgstamiausių mano kurtų eilėraščių, iš tos tokios "romantizmo eros", jeigu galima ją taip pavadinti, nes vis dėlto, nekūriau tiek jau daug. Geriau nei mano ankstyvieji bandymai, geriau ir už paskutiniuosius. Dabar tiesiog laukiu kada vėl aplankys toks panašus įkvėpimas.
Ačiū už įvertinimą :)
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. gegužės 13 d. 14:05:54
Iš eilėraščio norėtųsi sąskambio. Geriausiai jį apčiuopiu 2 stulpelio pirmose dviejose eilutėse, bet trečia eilutė efektą vėl nukill'ina (19 skiemenų yra kiek per daug vienai eilutei)
Ir man nepatinka nuvalkiota "dar vis" konstrukcija, kurią visi (galbūt įskaitant mane, nežinau, kas ten mano paauglystės eilėraščiuose vyko) eilėraščiuose vartoja.
Šiaip eilėraštis įdomus, atmosferą tam tikrą jis kuria. Tos pačios paskutinės dvi eilutės iš antro stulpelio, kurios man neduoda sąskambio, tačiau jos duoda bene įdomiausią mintį, ir gana realistišką — nakties romantika uždega, o ryto realumas sunaikina tą žmogaus užsidegimą.
Skaitiniam vertinimui svarstau tarp 8 ir 9, kol kas duosiu 8 balus.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas